Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė kalbėjosi su prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėju, UAB „Rivona“ direktoriumi ir vienu turtingiausių Lietuvos žmonių Dainiumi Dunduliu.
Pokalbyje verslininkas aptarė Lietuvos verslo raidą nuo 90-ųjų, „Norfos“ plėtrą, darbuotojų veiklos vertinimą, prekių kainų susidarymą ir ateities tendencijas.
Kelias į verslą prasidėjo dar studijų metais
Kalbėdamas apie turtingiausių šalies žmonių sąrašus, D. Dundulis teigė, kad anksčiau toks viešumas jam buvo nemalonus, tačiau ilgainiui prie jo priprato. Anot jo, šie reitingai patraukia visuomenės dėmesį, nes žmonėms įdomu skaičiuoti svetimus pinigus, nors jo paties gyvenimo jie nepakeitė.
Verslininkas savo ankstyvąją patirtį siejo su šeimoje ugdyta darbo etika. Vaikystėje jis ravėdavo morkas, augindavo svogūnus ir už darbą gaudavo atlygį pagal konkretų indėlį. Studijuodamas pramoninę ir civilinę statybą Vilniaus inžineriniame statybos institute, dabartiniame VGTU, jis pastebėjo, kad studentams trūksta kokybiškų kanceliarinių prekių, todėl pradėjo jas gabenti.
Ypač paklausūs buvo pieštukai ir trintukai. D. Dundulis pasakojo pats žinojęs, ko reikia studentams, nes kasdien braižydavo ir susidurdavo su nekokybiškų priemonių problema.
Oficialus verslo etapas prasidėjo 1993 m., kai buvo įkurta logistikos ir prekybos įmonė UAB „Rivona“. Tuo metu Lietuvoje dar tik formavosi rinkos taisyklės, o maisto produktų prekyba buvo viena iš sričių, perduotų privačiam verslui.
„Norfa“ augo lėtai, vengdama didelės skolos
D. Dundulis pabrėžė, kad bendrovė buvo kuriama nenaudojant svetimo kapitalo. Pirmąjį kreditą įmonė paėmė tik maždaug po šešerių veiklos metų, apie 1999-uosius.
Jo vertinimu, vien pinigų gavimas verslo nesukuria: jeigu nesukuriamas produktas, lėšos anksčiau ar vėliau išleidžiamos, o kartu baigiasi ir pats verslas.
90-ųjų pradžioje metinės palūkanos Lietuvoje galėjo siekti 100 proc. Verslui skirtos nelegalios ar neoficialios paskolos buvo itin rizikingos. Be to, nepatikima bankų sistema lėmė, kad už užsienyje įsigytas prekes kartais tekdavo atsiskaityti grynaisiais, kuriuos veždavo įmonės sunkvežimių vairuotojai.
„Norfos“ plėtra taip pat vyko taupiai:
- pirmoji mažmeninės prekybos vieta įrengta sandėlyje Lakūnų gatvėje;
- antroji parduotuvė atidaryta tik 1999 m., praėjus maždaug šešeriems metams;
- iki 2005 m. tinklas naudojo iš Vokietijos pirktą dėvėtą ir nerestauruotą įrangą.
Nors pirkėjai dėl parduotuvių išvaizdos bendrovei priekaištaudavo, toks sprendimas leido augti neprisiimant didelės skolų naštos.
Pasak D. Dundulio, apie 99,5 proc. darbuotojų įmonėje vertinami pagal aiškius rodiklius. Išimtys taikomos vos kelioms pareigoms, pavyzdžiui, administratoriui ar biuro valytojai, nes jų darbo matavimas būtų per brangus. Kitų darbuotojų rezultatai siejami su konkrečiai atliktais darbais ir įgyvendintais projektais.
Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojų atlyginimai prekybos kaštuose per pastaruosius dešimtmečius sudaro gerokai didesnę dalį nei anksčiau.
Plėtra pareikalavo ir nesėkmių
Nuo pirmosios parduotuvės atidarymo 90-ųjų pabaigoje „Norfa“ išaugo iki maždaug 160 prekybos vietų. Vis dėlto per visą tinklo istoriją buvo uždaryta apie 100 parduotuvių.
D. Dundulio teigimu, jeigu parduotuvė per penkerius metus nepasiekia pelningumo, tikimybė, kad vėliau situacija pasikeis, tampa labai maža.
Bendrovė taip pat susidurdavo su nuomojamų patalpų problemomis. Pastatų savininkai dažnai nenorėdavo investuoti į apšiltinimą ar stogo remontą, todėl per pastarąjį dešimtmetį „Norfa“ beveik atsisakė nuomos. Šiuo metu įmonė nuosavybės teise valdo apie 130 pastatų.
Verslininkas prisiminė ir apšvietimo sprendimą, kuris, nors buvo perimtas iš Vakarų, Lietuvos pirkėjams nepasiteisino. Ryškiai apšviestos lentynos ir tamsesni praėjimai žmonėms kėlė nejaukumą. Tai atsispindėjo pardavimuose, o klaidai ištaisyti prireikė laiko ir papildomų investicijų.
Rinkoje jau matomi pirmieji sunkmečio signalai
D. Dundulis, prisimindamas 1998 m. Rusijos ir 2009 m. finansų krizes, teigė, kad mažėjant įmonių apyvartai verslas priverstas mažinti maržas. Jeigu tuo pat metu valdžia didina mokesčius, įmonėms gali kilti itin rimtų problemų ir daugėti bankrotų.
Vertindamas dabartinę padėtį, jis sakė jau matantis pirmuosius krizės požymius:
- tekstilės ir maitinimo sektoriuose daugėja bankrotų;
- statybų ir transporto įmonės patiria vis didesnį spaudimą.
D. Dundulio vertinimu, darbuotojai dar ne visada suvokia, kad padėtis prastėja. Lūkesčiai ir reikalavimai atlyginimams išlieka aukšti, nors kai kurios įmonės jau dirba nuostolingai ir nebegali mokėti daugiau.
Maisto e. prekyba skeptiko neįtikina
Kalbėdamas apie ateitį, D. Dundulis abejojo, ar autonominiai sunkvežimiai greitai taps įprasti mažmeninėje prekyboje, nes sudėtingas prekių pakrovimas ir iškrovimas tam trukdytų.
Jis taip pat skeptiškai vertino elektroninę maisto prekybą. Ši veikla šiuo metu dažnai yra nuostolinga ir finansuojama iš kitų verslo sričių. Kad tokios platformos dirbtų pelningai, kainas reikėtų didinti maždaug 10 proc., tačiau tuomet pirkėjai, jo manymu, rinktųsi fizines parduotuves. Dėl šios priežasties „Norfa“ į šį sektorių nesiruošia žengti, o lėšas, kurios galėtų būti skirtos dotacijoms, verčiau panaudoja mažesnėms kainoms tradicinėse parduotuvėse.
Vis dėlto technologijų pokyčių mažmeninėje prekyboje jis tikisi. Per 10–20 metų, D. Dundulio prognoze, savitarnos kasose nebeliks įprasto prekių skenavimo: pirkėją atpažins kameros, pačios suskaičiuos jo paimtas prekes ir nuskaičiuos pinigus.
Jo požiūriu, versle svarbiausia ne greitai gauti pinigų ar pasikliauti trumpalaikėmis prognozėmis, o kontroliuoti išlaidas, išlikti atkakliam ir nuosekliai judėti pirmyn.
