Lietuvos būsto rinka išlieka aktyvi net ir augant nekilnojamojo turto kainoms. Vis dėlto planuojantiems parduoti turimą būstą svarbu žinoti, kad tam tikrais atvejais nuo gautų pajamų gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Didėjančios nekilnojamojo turto kainos skatina dalį žmonių parduoti turimą būstą, tačiau ne kiekvienas žino, kada toks sandoris apmokestinamas. Naujienų portalas tv3.lt kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) primena pagrindines sąlygas, leidžiančias GPM išvengti.
Kada GPM netaikomas?
VMI nurodo, kad pagal dabar galiojančią tvarką už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos pajamos GPM neapmokestinamos keliais atvejais.
Mokesčio mokėti nereikia, kai turtas išlaikytas ilgiau nei 10 metų. Lengvata taip pat taikoma parduodant gyvenamąjį būstą, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs gyvenamąją vietą pastaruosius 2 metus iki pardavimo.
Dar viena išimtis taikoma tuomet, kai būste gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau per 1 metus nuo jo pardavimo gyventojas įsigyja kitą būstą ir jame deklaruoja gyvenamąją vietą.
Jeigu nė viena iš šių sąlygų netenkinama, už parduotą būstą gautos pajamos apmokestinamos GPM.
Apmokestinamoji suma apskaičiuojama iš gautų pajamų atėmus turto įsigijimo išlaidas ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus. Tarp jų gali būti atlygis notarams, taip pat įmokos „Registrų centrui“ už registravimo paslaugas.
Įprastai nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tačiau metinė tokių apmokestinamųjų pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą, apmokestinama 20 procentų tarifu.
Vien gyvenamosios vietos perdeklaruoti neužteks
Dalį gyventojų klaidina įsitikinimas, kad GPM galima išvengti tiesiog prieš pardavimą deklaravus gyvenamąją vietą kitur.
VMI pabrėžia, kad prievolė mokėti mokestį gali atsirasti ir tuomet, kai gyvenamoji vieta perdeklaruojama dar prieš būsto pardavimą. Parduotame būste gyvenamoji vieta turi būti ne tik formaliai deklaruota – gyventojas ten turi ir faktiškai gyventi.
Vadinasi, jei žmogus iki pardavimo išsideklaruoja iš būsto, nors realiai jame tebėra apsistojęs, pardavimo pajamos laikomos apmokestinamosiomis ir lengvata netaikoma.
Vertindama metinės pajamų deklaracijos duomenis ir spręsdama, ar taikyti lengvatą, VMI nagrinėja visas faktines aplinkybes. Vertinama, kada iki pardavimo deklaruota gyvenamoji vieta ir ar tai atitinka lengvatos paskirtį.
Lengvatos susijusios su galimybe gyventojams apsirūpinti gyvenamuoju būstu – pakeisti turimą būstą į didesnį ar mažesnį arba persikelti kitur, kai tokį poreikį lemia šeimyninės ar kitos aplinkybės.
Tačiau šiomis nuostatomis negalima naudotis vien dėl mokestinės naudos. Pavyzdžiui, lengvata neturėtų būti taikoma, kai gyvenamoji vieta deklaruojama tik tam, kad būtų išvengta mokesčio, o įsigytas būstas iš tiesų skirtas perparduoti ar išnuomoti.
Jei VMI kyla įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo, gyventojų gali būti paprašyta pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius faktinį gyvenimą parduoto būsto adresu.
NT sandorių aktyvumas išlieka panašus visus metus
Registrų centro (RC) analitikų vertinimu, Lietuvos nekilnojamojo turto sandorių rinka išlaiko beveik nekintantį aktyvumą. Tokia tendencija rodo subalansuotą ir išorės veiksniams atsparią rinką.
RC duomenų analitikas Paulius Rudzkis teigia, kad antrąją metų pusę rinka pasitiko išlaikydama tolygų sandorių skaičių. Pasak jo, didelės įtakos NT aktyvumui šiuo metu nedaro nei vidaus ekonomikos pokyčiai, nei išoriniai veiksniai.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 80,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto objektų. Tai yra 7,5 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–liepą, kai buvo įregistruota 75 tūkst. tokių pardavimų.
Liepos mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 6,5 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą, kai jų buvo 12,1 tūkst., ir 8 proc. daugiau nei šių metų birželį, kai įregistruota 12 tūkst. sandorių.
Per šių metų septynis mėnesius šalyje įregistruota 21,5 tūkst. butų pardavimų – 2 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–liepą, kai jų buvo 21,1 tūkst. Vien liepą įregistruota 3,3 tūkst. butų sandorių: tai 0,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu mėnesiu, tačiau 6,9 proc. daugiau nei šių metų birželį.
Vilniuje šiemet įregistruota 7,7 tūkst. butų pardavimų, arba 2,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaune jų buvo 2,9 tūkst. – 0,6 proc. mažiau, o Klaipėdoje – 1,8 tūkst., arba 1 proc. daugiau.
Individualių gyvenamųjų namų per septynis mėnesius Lietuvoje parduota 7,7 tūkst. Tai 8,5 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–liepą, kai buvo įregistruota 7,1 tūkst. namų pardavimų. Liepą įregistruota 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių – 14,9 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą ir 15,1 proc. daugiau nei šių metų birželį.
Žemės sklypų savininkai šiemet pasikeitė 37,4 tūkst. atvejų. Šis skaičius 7 proc. viršija praėjusių metų analogiško laikotarpio rezultatą – 34,9 tūkst. sandorių. Vien liepos mėnesį įregistruota 6 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 8,1 proc. daugiau nei pernai liepą ir 9 proc. daugiau nei šių metų birželį.
