Lietuvoje pedagogo kelią besirenkančių žmonių daugėja jau antrus metus iš eilės. Antradienį LAMA BPO paskelbtais galutiniais 2026 m. priėmimo duomenimis, studijas pedagogo kvalifikaciją suteikiančiose programose pradės 1578 pirmakursiai. Tai yra 11,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai jų buvo 1419.
Daugėjo ir valstybės finansuojamose vietose studijuosiančių būsimų pedagogų. Šiemet tokių studentų bus 838 – 9,1 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 768.
Palyginti su praėjusiais metais, kai pedagogikos pirmakursių skaičius padidėjo tik 2,8 proc. – nuo 1381 iki 1419, šiųmetis augimas gerokai spartesnis. Vis dėlto priimtųjų skaičius savaime neatsako, kiek jų užbaigs studijas, pradės dirbti mokyklose ir jose pasiliks.
„Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė teigia, kad didėjantis susidomėjimas pedagogika yra teigiamas ženklas, tačiau būtina vertinti visą kelią – nuo stojančiųjų pritraukimo ir praktinio pasirengimo iki įsidarbinimo mokykloje bei išlikimo profesijoje.
Iššūkiai prasideda dar universitete
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2025–2026 mokslo metais maždaug 10 proc. pedagogikos bakalauro studentų iš studijų pasitraukė jau pirmajame kurse.
Didelė dalis absolventų mokyklose nepradeda dirbti ir baigę studijas. Praėjusiais mokslo metais pedagoginio darbo nedirbo 21 proc. ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir vaikystės pedagogikos studijų absolventų. Tarp profesinių pedagogikos studijų absolventų tokių buvo 28 proc., o tarp pirmosios pakopos pedagogikos studijų absolventų – 45 proc.
L. Tilvytės vertinimu, svarbu ne tik didinti stojančiųjų skaičių, bet ir analizuoti, kokie žmonės renkasi šias studijas bei kaip jie parengiami darbui mokykloje. 2025 m. daugiausia paraiškų tarp universitetinių pedagogikos programų gavusioje Vilniaus universiteto Specialiosios pedagogikos ir logopedijos programoje mažiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą buvo 4,59. Tuo metu to paties universiteto odontologijos programoje mažiausias priimtojo balas siekė 10,46.
Šių programų negalima tiesiogiai lyginti kaip skirtingų profesijų kokybės rodiklio, tačiau balų skirtumas atskleidžia nevienodą konkurenciją dėl studijų vietų.
Norint pritraukti daugiau talentingų mokytojų, pasak L. Tilvytės, reikia ne tik didesnio stojančiųjų srauto, bet ir konkurencingesnės atrankos bei praktika grįsto rengimo nuo pirmųjų studijų metų. Būsimi pedagogai turėtų stebėti pamokas, dirbti kartu su patyrusiais mokytojais, palaipsniui patys planuoti ir vesti pamokas bei nuolat gauti grįžtamąjį ryšį. Tai padėtų geriau pasiruošti darbui ir anksčiau įvertinti, ar profesija žmogui tinka.
Vien pritraukti neužtenka – mokytojus reikia išlaikyti
Net ir tinkamai parengtas jaunas pedagogas nebūtinai pasilieka profesijoje. Dideli išbandymai gali prasidėti vos pradėjus dirbti mokykloje.
EBPO TALIS 2024 duomenimis, 50 proc. jaunesnių nei 30 metų Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų teigia svarstantys per artimiausius penkerius metus palikti mokytojo profesiją. EBPO šalių vidurkis siekia 20 proc.
L. Tilvytės teigimu, tokie skaičiai rodo, kad problema susijusi ne tik su žmonių pritraukimu. Reikia įvertinti jaunų mokytojų darbo krūvį, mentoriaus ir komandos prieinamumą bei emocinę aplinką mokykloje. Taip pat svarbu, kad pedagogai matytų profesinio augimo galimybes. Šiuo metu aukštesnės kvalifikacinės kategorijos siekiama pernelyg ilgai, o kvalifikacijos kėlimas ne visada lemia didesnį atlyginimą. Didėjant mokytojo meistriškumui ir atsakomybei, turėtų didėti ir jo atlygis.
Ypač reikšmingi yra pirmieji darbo metai. Šiuo metu paskirtą mentorių turi vos 26 proc. pradedančiųjų pagrindinio ugdymo mokytojų. Vienu svarbiausių sprendimų galėtų tapti struktūruotas pirmųjų trejų metų įvedimas į profesiją: parengtas ir apmokamas mentorius, mažesnis kontaktinių pamokų krūvis bei nuolatinė profesionali pagalba.
NŠA prognozuoja, kad 2026–2031 m. skirtumas tarp pedagogų poreikio ir planuojamo parengti mokytojų skaičiaus gali viršyti 2,5 tūkst. Dėl to šiųmetis stojančiųjų augimas yra svarbus, tačiau tikrasis jo rezultatas paaiškės tik po kelerių metų.
Pasak L. Tilvytės, būtina išsiaiškinti, kuriuose etapuose ir dėl kokių priežasčių žmonės pasitraukia: kas trukdo baigti pedagogikos studijas, ateiti dirbti į mokyklą ir dėl ko mokytojai vėliau nusprendžia joje nepasilikti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
