Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas įvertinti Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės ir jos sutuoktinio Jono Pinskaus šeimos sodybos statybos aplinkybes bei su projektu susijusių dokumentų teisėtumą.
Kaip anksčiau skelbė portalas „Delfi“, leidimas Pinskų sodybai iš pradžių buvo išduotas neteisėtai. Tačiau Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pradėjus patikrinimą, pakeista sklypo paskirtis ir naudojimo būdas – taip galimas pažeidimas buvo pašalintas.
M. Lingė teigia, kad sklypo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų pastatų teritoriją pakeitė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė, į šias pareigas paskirta Ž. Pinskuvienės.
„Delfi“ duomenimis, Širvintų rajono savivaldybė Ž. ir J. Pinskams 2024 metais išdavė leidimą žemės ūkio paskirties sklype statyti gyvenamosios paskirties pastatą. Šaltinio teigimu, toks leidimas galėjo prieštarauti teisės aktams, nes patys Pinskai viešai nurodė nesantys ūkininkai.
Statybos inspekcija portalui taip pat patvirtino, kad suprojektuoto gyvenamojo namo su garažu statyba neatitiko Nekilnojamojo turto registre įrašytos sklypo paskirties ir naudojimo būdo.
Seimo nario kreipimesi į Generalinę prokuratūrą, su kuriuo susipažino ELTA, nurodoma, kad šių metų liepos 30 dieną VTPSI konstatavo statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Inspekcija tai grindė tuo, kad statytojas pašalino neatitikimus, susijusius su sklypo paskirtimi ir naudojimo būdu.
Politikas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai leidžia šalinti nustatytus pažeidimus, tačiau pirmiausia patikrinimo aktu turi būti konstatuota, jog leidimas buvo išduotas neteisėtai. M. Lingės vertinimu, šiuo atveju įvykiai klostėsi priešinga seka.
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 metų praktika, parlamentaras teigia, kad turi būti vertinama faktinė padėtis tuo metu, kai pradėtos statybos arba išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Jo nuomone, jeigu 2024 metų lapkričio 6 dieną leidimas neatitiko įstatymų, vėliau pakeisti registro duomenys savaime negalėjo jo padaryti teisėto.
Generalinės prokuratūros M. Lingė prašo pradėti viešojo intereso gynimo tyrimą dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2024 metų lapkritį išduoto statybą leidžiančio dokumento ir šių metų liepos 2 dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo, anot politiko, pakeista sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas.
Jis taip pat prašo įvertinti šių administracinių aktų teisėtumą. Nustačius, kad jie priimti neteisėtai, prokuratūra raginama kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Be to, M. Lingė prašo patikrinti, ar VTPSI liepos 30 dienos patikrinimo akte pateikta išvada dėl leidimo teisėtumo atitinka Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą. Taip pat prašoma įvertinti, ar ši išvada netrukdo ginti viešąjį interesą, nes Statybos įstatymo 24 dalis prokuratūros teisės kreiptis į teismą nesieja su Inspekcijos patikrinimo rezultatais.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė ELTA informavo, kad kreipimasis gautas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje. Įvertinus pateiktą informaciją bus sprendžiama, ar taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
M. Lingė įžvelgia galimą finansinę naudą
Kreipdamasis į STT, parlamentaras nurodė, kad savivaldybės sprendimai dėl sklypo galėjo suteikti finansinės naudos Ž. Pinskuvienei ir J. Pinskui.
M. Lingės vertinimu, ši nauda galėjo būti turtinė ir apskaičiuojama. Pirmiausia, pakeitus sklypo duomenis, galėjo būti išvengta rizikos, kad statybą leidžiantis dokumentas bus pripažintas neteisėtu ir teks spręsti statybos padarinių pašalinimo klausimą.
Politikas taip pat nurodo, kad pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, pasikeitė sklypo vertė. Jo teigimu, Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalis įpareigoja sprendimą priėmusią instituciją perskaičiuoti sklypo vertę, todėl pokytis esą gali būti dokumentuotas ir nustatytas.
STT M. Lingė prašo įvertinti, ar šios aplinkybės neturi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo, 300 straipsnyje numatyto dokumentų klastojimo ir 229 straipsnyje numatyto tarnybos pareigų neatlikimo požymių. Taip pat prašoma spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
STT nurodė, kad parlamentaro pateiktą informaciją vertins. Tarnybos Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė Eltai teigė, kad pranešime prašoma įvertinti viešai paskelbtą informaciją apie savivaldybės administracijos sprendimus, susijusius su merės šeimos valdomu sklypu.
Pinskų sodyboje anksčiau nustatyta ir kitų pažeidimų
Ši istorija nėra pirmas atvejis, kai Pinskų šeimos sodyboje nustatomi pažeidimai. Liepos viduryje Statybos inspekcija sustabdė garažo statybos darbus, o rugpjūčio pradžioje statytojui nurodė nugriauti dalį neteisėtai įrengtos terasos.
Klausimų kilo ir dėl kitų Ž. Pinskuvienės šeimos nariams priklausančių objektų. Birželio pradžioje STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jos mamos, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narės Marijos Gudonienės, buto Palangoje įsigijimo aplinkybių.
„Delfi“ žurnalistiniame tyrime skelbta, kad M. Gudonienė galėjo įsigyti butą Kunigiškėse už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Būstą politikei pardavė verslininkas V. Guobys, kurio įmonė „Vilmstata“ anksčiau laimėjo Širvintų rajono savivaldybės milijoninės vertės viešųjų pirkimų konkursus.
Pilietinės iniciatyvos „Viešpirkiai“ duomenimis, „Vilmstata“ laimėjo 2,4 mln. eurų vertės savivaldybės konkursą, o vėlesni papildomi susitarimai darbų kainą padidino iki 4,6 mln. eurų.
„Delfi“ skelbė, kad M. Gudonienė 2024 metų sausį pasirašė daugiau nei 97 kvadratinių metrų buto Kunigiškėse pirkimo sutartį. Jo statytojais buvo nurodyti trys fiziniai asmenys – V. Guobys, jo sutuoktinė ir dar vienas asmuo.
Registrų centro duomenimis, už būstą politikė sumokėjo 80 tūkst. eurų, tad vienas kvadratinis metras jai kainavo 824 eurus. „Delfi“ teigė, kad skelbimų portaluose nurodomos vidutinės nekilnojamojo turto kainos Palangoje buvo gerokai didesnės.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
