Po viešos kritikos dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos iniciatyvos rinkti aukas šeimos atostogoms Smiltėja Žlabienė paaiškino susiklosčiusią situaciją. Dukros netekusi moteris savo „Facebook“ paskyroje pripažino neįsigilinusi į įrašo turinį, savo elgesį įvertino kaip netinkamą ir atsiprašė žmonių, kuriuos tai papiktino ar nuvylė.
S. Žlabienė pabrėžė, kad niekada neketino prašyti pinigų pramoginei kelionei. Pasak jos, dėl nuovargio ir nuolatinės įtampos pirmiausia pasidalijo įrašu, o tik vėliau suprato, kaip jis gali būti vertinamas. Už savo veiksmus moteris teigė prisiimanti visą atsakomybę.
Ji taip pat nurodė, kad anksčiau į žmones kreipėsi pagalbos dėl šeimos išgyvenimų: kai dukrelė buvo reanimacijoje, taip pat po laidotuvių, prašydama emocinio ir kitokio palaikymo. S. Žlabienė dar kartą patikino, kad pinigai pramoginei kelionei šeimai niekada nebuvo reikalingi.
Moteris teigė nekaltinanti nei žiniasklaidos, nei ją kritikavusių žmonių. Anot jos, kritika padėjo į situaciją pažvelgti kitu kampu ir suprasti padarytą klaidą.
S. Žlabienė paaiškino, kad šiuo metu šeimai svarbiausia išgyventi netektį. Jos teigimu, poilsis dabar reiškia buvimą namuose su vaikais, gedėjimą ir siekį nieko nebijoti. Tuo metu vyresnieji šeimos vaikai buvo stovykloje, todėl ji su vyru liko namuose su trimis mažaisiais.
Socialiniuose tinkluose ragino aukoti kelionei
Šeštadienį viešumoje pasirodė kvietimas paremti Žlabių šeimą ir padovanoti jai kelionę į Egiptą. Įrašą paskelbė moteris, prisistačiusi S. Žlabienės drauge.
Jame buvo rašoma, kad po kūdikio Jausmėjos mirties ir šeimą sukrėtusių įvykių geriausiai po laidotuvių padeda kelionės. Įraše raginta suorganizuoti S. Žlabienių šeimai atostogas Egipte, kuriose galėtų dalyvauti visa šeima su šešiais vaikais, o kelionė truktų 2–3 savaites.
Šiuo įrašu pasidalijo ir S. Žlabienė. Ji dėkojo draugei Vaidai už iniciatyvą, teigdama, kad ši žino jos svajones. Žiniasklaidai susidomėjus raginimu aukoti, tiek pirminis įrašas, tiek S. Žlabienės pasidalijimas buvo ištrinti arba paslėpti.
Viešai paskelbtas prašymas sulaukė žmonių reakcijų. Dalis komentatorių nesuprato, kodėl kelionei pinigų prašoma viešai, ir abejojo tokio sprendimo tinkamumu.
Šeima neteko dukrelės
Žlabių šeimos istorija Lietuvoje sulaukė didelio atgarsio po to, kai Kauno klinikose mirė jų dukrelė. Medikai nurodė, kad kūdikis svėrė mažiau, nei turėtų, o vėliau paaiškėjo, kad jis turėjo Patau sindromą.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tuo metu nežinojusi apie kūdikio mirtį, nusprendė iš šeimos paimti šešis vaikus, įskaitant ir mirusį kūdikį. Tokia situacija susidarė todėl, kad Kauno klinikos vaiko teisių gynėjus informavo apie sudėtingą kūdikio būklę, tačiau apie jo mirtį pranešė po kelių dienų.
Vaiko teisių apsaugos gynėjai teigė, kad informacija apie sunkią kūdikio būklę nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas paimti kitus vaikus iš Ukmergės rajone gyvenančios šeimos. Anot jų, sprendimą lėmė visuma aplinkybių, rodančių būtinybę užtikrinti vaikų saugumą.
Vėliau paskelbta, kad Žlabių vaikai iš tėvų paimti nebus, o šeimos situacija bus įvertinta iš naujo. Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas Eltai sakė, kad šeima atsisako medicininių paslaugų ir yra nusiteikusi prieš skiepus.
Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti tikslias kūdikio mirties aplinkybes. Tyrimas pradėtas dėl galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis.
Vaikai liks šeimoje, jai bus teikiama pagalba
VVTAĮT nusprendė, kad visi Žlabių vaikai liks šeimoje. Tarnyba taip pat inicijuoja šeimai reikalingą pagalbą.
VVTAĮT atstovė L. Baranauskienė pabrėžė, kad dėl vaikų gerovės ir saugumo šeimoje būtini pokyčiai. Jie turėtų būti susiję su vaikų sveikatos priežiūra, nuosekliu dalyvavimu ugdymo procese, individualių poreikių užtikrinimu kasdienybėje ir geresnėmis gyvenimo bei higienos sąlygomis.
Anot jos, per artimiausias dvi savaites turėtų įvykti pirmasis atvejo vadybos posėdis. L. Baranauskienė paragino šeimą priimti jai siūlomą pagalbą ir paslaugas.
VVTAĮT atstovė teigė, kad net ir tuomet, kai šeimos bei valstybės požiūriai nesutampa, dialogas gali padėti išgirsti vieniems kitus ir sutelkti dėmesį į svarbiausia – vaikų saugumą bei gerovę, kad jie galėtų saugiai augti savo šeimoje.
