Prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad Lietuvoje mokytojų saugumui ir darbo sąlygoms skiriama nepakankamai dėmesio. Šalies vadovas teigė jaučiantis dėl to atsakomybę ir pats.
Antradienį žurnalistams jis sakė, kad mokytojai nėra pakankamai apsaugoti, o daugiau ir ryžtingesnių veiksmų turėtų būti imtasi tam, kad pedagogai savo darbo aplinkoje jaustųsi saugiau.
G. Nausėdos teigimu, mokyklų darbuotojams tenka susidurti ne tik su per mažu atlyginimu, bet ir didele administracine našta bei nesaugia darbo aplinka.
Prezidentas pabrėžė, kad mokytojams būtina didinti atlyginimus ir įgyvendinti jiems duotus pažadus, tačiau diskusija apie pedagogų padėtį neturėtų apsiriboti vien darbo užmokesčiu. Esą ne mažiau svarbios ir sąlygos, kuriomis mokytojai dirba.
Jis taip pat pasiūlė suteikti pedagogams daugiau galimybių išsakyti savo poziciją ir ginti profesinius interesus ne vien per profesines sąjungas. Pasak prezidento, profsąjungos yra gana susiskaldžiusios ir jų yra daug, todėl galėtų būti svarstoma Mokytojų rūmų idėja. Tokia profesiniu pagrindu sukurta bendruomenė, jo manymu, galėtų atstovauti mokytojams vienu balsu.
Prezidentas sukritikavo Vyriausybės švietimo politiką
Kaip anksčiau skelbė BNS, G. Nausėda kritikavo Vyriausybės vykdomą švietimo politiką. Jo teigimu, ministrė neturėtų tik imituoti problemų sprendimą, o privalo imtis realių veiksmų. Prezidentas taip pat sakė nenorintis, kad švietimas būtų vertinamas kaip degraduojanti sistema, nes ji turi atitikti dabarties laikmetį.
Šalies vadovas teigė ketinantis palaikyti darbinį ryšį su ministre ir ateityje su ja susitikti. Jis paminėjo ir nesutarimus dėl PUPP slenksčio veto: ministrė laikėsi pozicijos, kad prezidentas neturėtų vetuoti sprendimo ir kad reikėtų tęsti Seimo per pirmąjį balsavimą pasirinktą kelią.
G. Nausėdos vertinimu, toks požiūris reikštų kapituliaciją prieš mokyklos tikslus. Prezidentas pabrėžė, kad mokykla nėra vien vieta, kurioje praleidžiami metai – joje mokinys turi įgyti tam tikrų žinių.
Praėjusią savaitę Seimas pritarė prezidento veto dėl reikalavimų dešimtos klasės mokiniams, siekiantiems įgyti pagrindinį išsilavinimą. Nuspręsta, kad minimalus pasiekimų slenkstis – privalomas ketverto įvertinimas – bus pradėtas taikyti nuo 2029 metų.
Šiuo metu PUPP privalo laikyti visi dešimtokai, tačiau egzamino rezultatai dar neturi įtakos nei mokinio perkėlimui į aukštesnę klasę, nei pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo gavimui.
Priėmus prezidento veto, nuo 2029 metų rugsėjo mokiniai, nepasiekę minimalaus keturių balų įvertinimo, pagrindinio išsilavinimo neįgis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
