Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) keturių balų kartelė atidėta iki 2029 metų. Švietimo ekspertai kritikuoja nuolat kaitaliojamas taisykles ir įspėja, kad tokie sprendimai gali tiesiogiai paveikti mokinių ateitį.
Apie Lietuvos švietimo laukiančius iššūkius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir mokytojas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narys Alius Avčininkas.
Sprendimas atidėtas, tačiau plano vis dar nėra
G. Sarafinas teigė, kad dėl PUPP keturių balų kartelės kilusi situacija atskleidė platesnę problemą. Po sprendimo ją nukelti skirtingos politinės partijos ėmė kaltinti viena kitą tuo, kad per dvejus su puse metų nebuvo parengta tinkama sistema.
Anot jo, praėjo penkeri metai, tačiau taisyklės nebuvo tinkamai įgyvendintos, o svarbiausias klausimas – ką daryti su kartelės nepasiekusiais vaikais – taip pat liko neišspręstas.
Ekspertas sakė, kad buvo apskaičiuota: PUPP neišlaikytų, tai yra ketverto negautų, maždaug 4000 mokinių. Tokie jaunuoliai negalėtų gauti pagrindinio išsilavinimo ir net negalėtų stoti į profesinę mokyklą.
G. Sarafino vertinimu, sprendimai buvo atidėliojami, o vėliau, įsikišus prezidentui, kartelė nukelta dar trejiems metams. Vis dėlto iki šiol neaišku, kokia ji bus ateityje, kas lauks jos nepasiekusių mokinių, jų šeimų ir profesinių mokyklų.
„Reitingai“ vyriausiasis redaktorius pabrėžė, kad švietimo sistemoje negalima tikėtis, jog problemos išsispręs savaime, nes kalbama apie žmonių likimus.
Ar kartelė turėtų būti taikoma?
G. Sarafino nuomone, į 11–12 klases turėtų patekti mokiniai, kurie nori ir gali mokytis bei yra motyvuoti. Jis teigė, kad mokiniai, per PUPP gavę vienetą ar dvejetą, dažnai trukdydavo didžiajai daliai klasės.
Jo manymu, vienas galimų sprendimų būtų silpnesniems mokiniams sudaryti atskiras klases arba po 10 klasės pasiūlyti kitus kelius – profesinį mokymą, darbą, kariuomenę ar galimybę savęs ieškoti kitur. Tačiau, pasak eksperto, iki šiol buvo apsiribojama bendromis taisyklėmis visiems.
Vertindamas galimą 25 taškų kartelę valstybiniuose brandos egzaminuose, G. Sarafinas sakė, kad ji būtų teisingesnė už anksčiau numatytą 35 taškų ribą. Jis pabrėžė, jog mokinių negalima laikyti nemokšomis vien dėl prastų rezultatų, nes Lietuvoje esą dažnai tikrinama tai, ko vaikai nemoka, o ne jų turimos žinios.
Ekspertas priminė, kad maždaug 2017–2018 metais Lietuvoje dar buvo laikomi paskutiniai, jo vertinimu, normalūs valstybiniai brandos egzaminai. Nuo tada jų kokybė, pasak jo, prastėja, o egzaminų sesijos jau maždaug aštuonerius metus neapsieina be šešių ar septynių skandalų.
G. Sarafinas teigė, kad egzaminų problemos vėliau atsispindi stojimo rezultatuose ir turi įtakos jaunų žmonių likimams. Jis lygino Lietuvos situaciją su Lenkija, Vokietija, Belgija ir Latvija, kur egzaminai, jo teigimu, vyksta sklandžiau.
Jis taip pat citavo Vilniaus licėjaus vadovą Saulių Jurkevičių, kuris yra sakęs, kad tai, ką Lietuva turėjo anksčiau, buvo geriau nei dabartinė sistema.
Aiškios ribos esą reikalingos jau anksčiau
A. Avčininkas mano, kad pasiekimų kartelė yra būtina. Jo teigimu, mokiniams reikia aiškiai žinoti, ko iš jų tikimasi, kokių įsipareigojimų jie turi ir kokia atsakomybė jų laukia.
Jis pabrėžė, kad kartelės tikslas neturėtų būti mokinio pašalinimas iš sistemos. Ji turėtų padėti laiku nustatyti, kokių sunkumų mokinys patiria, ir suteikti jam reikalingą pagalbą.
Mokytojo nuomone, tokia riba galėtų būti nustatoma dar pradinio ugdymo pakopoje ar progimnazijoje, nes 10 klasė tam gali būti per vėlus etapas. Į neprivalomą vidurinio ugdymo pakopą, jo teigimu, turėtų ateiti akademiškai motyvuoti mokiniai.
A. Avčininkas kartelės mažinimą pavadino „visuomenės mulkinimu“ ir sakė, kad mokinių džiaugsmas dėl galimybės išlaikyti egzaminą surinkus 25 taškus rodo nepakankamą gebėjimą suprasti sprendimų prasmę.
Jis kritikavo ir nuolatinius egzaminų pakeitimus: užduočių koregavimą egzamino metu, dirbtinio intelekto naudojimą joms rengti bei vertinimo kriterijų kaitaliojimą likus dviem mėnesiams iki egzamino.
Mokytojas pabrėžė, kad ilgalaikiam ir nuosekliam ugdymui taisyklės turėtų nesikeisti bent 10 metų. Jo teigimu, mokytojams ir mokiniams sunku kryptingai ruoštis, kai rugsėjį dar neaišku, kaip atrodys programa ir kokių pokyčių galima tikėtis per egzaminą.
A. Avčininko vertinimu, toks nepastovumas neatitinka nuoseklaus vertinimo principų ir tarptautinių tyrimų rekomendacijų.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
