Pastaruoju metu vis dažniau įspėjama apie galimas Rusijos provokacijas ir hibridines atakas prieš NATO valstybes, ypač Baltijos šalis. Kyla klausimas, ar Rusijos keliamą grėsmę vertiname tinkamai ir ar Aljansas būtų pasirengęs į tokio pobūdžio veiksmus atsakyti.
Šią temą laidoje aptarė žurnalistas Artūras Anužis ir filosofas dr. Kęstutis Girnius.
K. Girnius teigė, kad visuomenėje tvyrantis nerimas gali būti kiek perdėtas. Pasak jo, apie galimą Rusijos sabotažą, diversijas ir hibridines operacijas kalbama jau dvejus ar trejus metus, tačiau iki šiol neįvyko nė viena rimtesnė tokio pobūdžio ataka. Jo vertinimu, Rusija elgiasi atsargiai.
Ekspertas svarstė, kad jeigu Maskva manytų galinti įvykdyti diversiją taip, kad liktų neatpažinta ir galėtų paneigti savo atsakomybę, tikėtina, jog tokios galimybės imtųsi. Tačiau kol kas, išskyrus nedidelio masto veiksmus, to nebuvo.
K. Girnius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija tebėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, patiria didžiulių materialinių ir karių nuostolių. Todėl, jo manymu, nėra logiška tikėtis, kad ji staiga ryžtųsi pulti NATO priklausančią Lietuvą, kai pats Aljansas yra daug kartų galingesnis. Ekspertas pabrėžė, kad nors Vladimiras Putinas yra „bjaurus“, jis nėra savižudis, todėl greičiau galvoja apie karo Ukrainoje užbaigimą, o ne apie naujo konflikto su Vakarais pradžią.
Į klausimą, ar krintantys V. Putino reitingai negalėtų paskatinti naujos eskalacijos, K. Girnius atsakė neigiamai. Jo teigimu, visuomenė lyderį gali labiau palaikyti tuomet, kai eskalacija prasideda netikėtai ir pateikiama kaip Rusijos interesų gynimas. Tačiau šis karas tęsiasi jau apie ketverius ar penkerius metus, tad nauja eskalacija nebūtų kažkas netikėto.
Filosofas mano, kad V. Putino populiarumas greičiau augtų, jei jis paskelbtų apie rimtą taikos planą ir siekį derėtis. K. Girniaus vertinimu, Lietuvoje ir Vakaruose pernelyg linkstama pervertinti Rusijos galimybes bei grėsmes ir nepakankamai pasitikima savo jėgomis bei NATO atgrasymo veiksmingumu. Jo teigimu, šis atgrasymas veikia, nes Rusija kol kas nesiėmė ypatingesnių veiksmų prieš Vakarus.
Ar Rusijos grėsmė vertinama per daug skeptiškai?
A. Anužis su tokiu požiūriu nesutiko. Jis pabrėžė, kad Rusija šiuo metu nėra pasirengusi pradėti didelio masto karo su NATO – tai, jo teigimu, supranta visi. Tačiau hibridines atakas Maskva rengia jau ne vienerius metus.
Žurnalistas kaip pavyzdžius paminėjo laivų kabelių nutraukimus, naujausius dronų paleidimus, Rumunijos atvejį ir į Lenkijos teritoriją nukritusią balistinę raketą. Anot jo, Rusija vis mažiau baiminasi, kad netyčinis jos raketos ar kito objekto patekimas į NATO teritoriją sukels ryžtingą Aljanso atsaką.
A. Anužis priminė, kad pernai į NATO teritoriją įskrido 20 dronų. Donaldas Tuskas mėgino šį įvykį aiškinti, tačiau Europos partneriai, jo vertinimu, į tai tinkamai nesureagavo. Žurnalistas teigė, kad Vakarai nėra pasirengę imtis priemonių Rusijai nubausti, nors į hibridines atakas būtina vienaip ar kitaip atsakyti.
Jo nuomone, Rusija, nepaisant susilpnėjimo ir įstrigimo Ukrainoje, vis dar pajėgi rengti dronų bei kitokias atakas. A. Anužis taip pat nurodė, kad neatsitiktinai tokią informaciją teikia Jungtinių Valstijų žvalgyba.
K. Girnius į tai atsakė klausimu, kokią realią naudą Rusija gauna iš tokių išpuolių. Jo teigimu, Maskva iš tariamų ar riboto masto atakų iki šiol nieko nelaimėjo.
Didžiausia problema – neaišku, kaip NATO turėtų atsakyti
K. Girnius aiškino, kad NATO dėl tokių veiksmų nedreba ir nekyla staigių abejonių dėl Aljanso gebėjimo smogti atsakomąjį smūgį. Jei Rusija iš tiesų sąmoningai organizuoja šiuos veiksmus, anot jo, jie vykdomi taip, kad nesukeltų pakankamos reakcijos.
Jeigu panašūs incidentai kartotųsi kelis mėnesius ar pusmetį, NATO galėtų peržiūrėti savo poziciją, privačiai įspėti Maskvą ir stebėti jos atsaką. K. Girnius teigė, kad Rusija galbūt norėtų kenkti, rengti sabotažą ar kitokias operacijas, tačiau faktiškai tokių veiksmų mastas išlieka ribotas.
Jo teigimu, nereikėtų priimti V. Putino kuriamo įvaizdžio, esą Rusija turi beveik neribotą galią, daugybę priemonių ir agentų bei gali vykdyti tokias hibridines atakas, kurios išsekintų Vakarus.
Vis dėlto K. Girnius įvardijo kitą problemą: NATO neturi aiškaus algoritmo, kaip reaguoti į hibridinius veiksmus, kurie nepasiekia tiesioginės karinės invazijos lygio. Jei į Aljanso teritoriją nukrenta raketa ar susprogsta objektas, ilgai aiškinamasi, kas įvyko ir kas už tai atsakingas. Pasak jo, NATO trūksta konkrečių politinių mechanizmų ir įrankių tokioms pilkosios zonos situacijoms spręsti.
A. Anužis ragino pasitikėti Lietuvos institucijomis ir vadovais. Jo teigimu, jeigu krašto apsaugos ministras, prezidentas ir kiti pareigūnai kalba apie galimą grėsmę, o Jungtinių Valstijų žvalgyba informuoja, kad Rusija jai rengiasi, nėra pagrindo šių įspėjimų neigti.
Žurnalistas pabrėžė, kad tai yra didelės institucijos, daug dirbančios su tokia informacija, todėl visuomenei verta priimti jų perspėjimus rimtai. Jo manymu, gerai, kai pareigūnai apie galimas grėsmes informuoja žmones ir suteikia galimybę joms pasiruošti.
A. Anužis taip pat sakė, kad neaiškus atsakas į hibridines grėsmes yra problema, apie kurią neoficialiai kalba politikai, kariškiai ir kituose susitikimuose dalyvaujantys pareigūnai.
Jeigu būtų aktyvuotas NATO penktasis straipsnis, Aljanso reakcijos principai būtų aiškūs. Tačiau Rusija, žinodama, kad NATO bijo, gali ieškoti tokių atakų formų, kurios neperžengtų šio slenksčio. A. Anužio vertinimu, pastaraisiais metais Rusija atlieka vis daugiau nedidelių veiksmų ir stebi, kaip į juos reaguoja NATO valstybės. Nesulaukusi atsako, ji gali žengti toliau.
