Rugpjūčio 24-oji Lietuvoje nuo seno vadinama šv. Baltramiejaus arba Gandrų išskridimo diena. Ji žymėjo kalendorinės vasaros pabaigą ir artėjančio rudens pradžią, todėl šią datą žmonės vertino kaip progą stebėti gamtą, spėti būsimus orus ir burti.
Naujienų portalui tv3.lt etnologas, profesorius Libertas Klimka papasakojo apie šios dienos reikšmę lietuvių tautosakoje bei tikėjimuose ir paaiškino, kokių rudens ženklų galima pastebėti šiemet.
Gandrai jau ruošiasi kelionei
Pasak profesoriaus, senajame Lietuvos kaime rugpjūčio 24-oji buvo vienas pirmųjų signalų, kad vasara traukiasi. Ypač daug dėmesio žmonės skirdavo gandrams – jų būriavimasis ir rengimasis skrydžiui į šiltuosius kraštus pranešdavo apie artėjantį rudenį.
L. Klimka teigė, kad šiemet kai kur gandrai pradėjo telktis anksčiau nei įprasta. Nors pajūryje jų dar esama, dalis miestuose gyvenusių gandrų jau išskrido. Etnologo vertinimu, tai rodo, kad ruduo nėra toli.
„Beje, šiemet gandrai būriuotis pradėjo gana anksti. Iš pajūrio jie dar nėra išskridę, tačiau iš miestų dalis gandrų jau senokai iškeliavo. Tai tikrai rodo, kad ruduo jau ne už kalnų“, – dalijosi jis.
Šv. Baltramiejaus diena buvo svarbi ir dėl praktinių priežasčių. Praėjus devynioms savaitėms po Joninių, žmonės jau sulaukdavo derliaus, todėl tądien vykdavo prekyba turguje. Javai būdavo nuimti, o gyvuliai galėdavo laisvai ganytis ražienose, tad piemenų samdyti nebereikėdavo. Pasak profesoriaus, jie būdavo samdomi tik iki šv. Baltramiejaus.
Šio laikotarpio virsmą apibūdina ir senas posakis: „Iki Baltramiejaus viskas bręsta, o po Baltramiejaus vyksta.“ Jis reiškia, kad nuo šios dienos gamta pradeda sparčiai keistis.
Pagal ženklus bandydavo nuspėti likimą
Šv. Baltramiejaus dieną reikšmingą vietą užimdavo ir būrimai, ypač populiarūs tarp merginų. Tą dieną jos mėgindavo sužinoti, kaip klostysis jų gyvenimas ir ar greitai pavyks ištekėti.
Vienas iš būrimų buvo susijęs su ražienomis. Lauke būdavo iškasama nedidelė duobutė, o per Baltramiejaus dieną žmonės eidavo patikrinti, kas joje atsirado.
Profesorius pasakojo, kad voras tokioje duobutėje laikytas geru ženklu, žadančiu sėkmę. Radus varlytę, būdavo tikima, kad ateinantys metai bus sėkmingi.
Taip pagal gamtoje aptiktus ženklus žmonės bandydavo nuspėti savo likimą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
