2026 m. „World Metrics“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. mokinių stresą sieja su pažymiais ir tuo, kaip jiems sekasi mokykloje. Iki naujų mokslo metų pradžios likus kiek daugiau nei savaitei, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė pastebi, jog rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį daugiau žmonių kreipiasi patarimo dėl vaikų bei paauglių jaudulio, įtampos ir nerimo. Specialistė išskiria keturis būdus, galinčius padėti šeimai pasiruošti šiam laikotarpiui.
Prasidėjus mokslo metams vaikų ir paauglių dienotvarkė tampa kitokia: sumažėja laisvalaikio, atsiranda daugiau pareigų, keičiasi miego ir valgymo režimas, laukia pamokos, namų darbai, būreliai bei kitos atsakomybės. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad po vasaros laisvės ne kiekvienam lengva iš karto prisitaikyti prie griežtesnės struktūros.
V. Jokubaitytė-Tunkevičienė sako, kad vieniems žmonėms labiau tinka spontaniškumas, kitiems – aiškus planas ir taisyklės. Todėl grįžimas į ilgą mokslo metų režimą vieniems būna sklandesnis, o kitiems reikalauja daugiau laiko. Vieni mokiniai įtampą pajunta jau rudens pradžioje, kiti – vėliau, o kai kurie su reikšmingu nerimu apskritai nesusiduria.
Tokiu metu tėvams svarbu kalbėtis su vaikais, suteikti jiems galimybę įvardyti nerimą keliančius dalykus, nevertinti jų jausmų kritiškai ir jų nesumenkinti. Specialistė pateikia keturis patarimus.
1. Pastebėti, kaip pasireiškia stresas
Stresas skirtingiems vaikams gali pasireikšti nevienodai. Vieni tampa išsiblaškę, pavargę, nerimastingi, mažiau bendrauja su draugais. Kiti skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, padažnėjusiu širdies plakimu. Įtampa taip pat gali lemti apetito pokyčius, pykinimą, viduriavimą ir miego sutrikimus.
Paaugliai neretai noriai dalijasi išgyvenimais, kai jaučia tėvų supratimą ir palaikymą. Vis dėlto paauglystėje dalis vaikų tampa uždaresni, todėl atkaklus reikalavimas kalbėti apie jausmus gali dar labiau apsunkinti santykius. Tėvams svarbu pažinti savo vaiką, laiku suprasti, kada jam reikia pokalbio, o kada – erdvės, ir valdyti savo emocijas.
Vaikai jautriai reaguoja į tėvų savijautą, todėl suaugusiesiems patariama neperduoti jiems savo jaudulio, pykčio ar streso. Prieš rugsėjį tėvų gyvenime dažnai padaugėja skubėjimo, planavimo ir finansinių rūpesčių, tačiau susikaupusių emocijų nereikėtų išlieti ant vaikų. Tėvų ir atžalų nerimas gali kilti dėl skirtingų priežasčių.
2. Ieškoti būdų sumažinti neigiamas emocijas
Įtampą gali padėti mažinti pasivaikščiojimai, meditacija, laikas su augintiniais, muzikos klausymasis ir biblioterapija. Emocijas taip pat galima iškrauti sportuojant. „World Metrics“ duomenimis, 35 proc. mokinių stresą bando mažinti sportu, o 22 proc. pasitelkia emocines praktikas, tokias kaip malda, meditacija, psichoterapija, dienoraščio rašymas ar kūryba.
Sunkesniais atvejais, pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku, gali būti svarstomos papildomos priemonės, tarp jų – nerimą mažinantys žoliniai preparatai su melisa, valerijonu ar pipirmėtėmis, taip pat homeopatiniai vaistai. Jeigu simptomai ir nerimas nesilpnėja, svarbu neatidėlioti kreipimosi į sveikatos priežiūros specialistą, pavyzdžiui, šeimos gydytoją ar psichiatrą.
3. Į dienotvarkę grįžti palaipsniui
Pasak vaistininkės, daugiausia įtampos prieš mokslo metus sukelia staigūs kasdienybės pokyčiai. Dėl to miego ir valgymo režimą reikėtų keisti po truputį, nes organizmas taip pat prisitaiko prie pasikartojančių įpročių.
Jei visą vasarą vaikas eidavo miegoti vėliau, nuo rugsėjo pirmosios nereikėtų jo iš karto guldyti keliomis valandomis anksčiau. Staigus pokytis gali apsunkinti užmigimą, o ryte vaikas gali būti irzlus ir nepailsėjęs. V. Jokubaitytė-Tunkevičienė ragina skatinti atžalą pačią pagalvoti, kaip pasiruošti artėjančiai rutinai, ir suteikti galimybę priimti sprendimus – pavyzdžiui, išsirinkti mokyklines priemones bei nuspręsti, kurias praėjusių metų reikmenų pakeisti.
Pasiruošimą gali palengvinti ir bendri šeimos ritualai. Tėvai su vaikais gali sudaryti pasirengimo mokyklai sąrašą ir pažymėti jau atliktus darbus. Jei planuojama trumpinti laiką prie kompiuterio, telefono ar televizoriaus, tai taip pat verta daryti kartu, kad vaikas šių pokyčių nesuprastų kaip bausmės.
4. Rūpintis organizmo stiprybe
Dar prieš grįžtant į mokyklą svarbu pasirūpinti bendra savijauta ir imunine sistema, ypač jei vasarą mityboje trūko vaisių, daržovių, žuvies ar kitų naudingų produktų. Vaistininkė pažymi, kad tam tikrų medžiagų stoka gali sustiprinti stresą ir išryškinti psichosomatinius simptomus.
Pasak V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, kartu su visaverte mityba ir maisto papildais mokiniams svarbu užtikrinti tinkamus augimo procesus, normalią smegenų bei nervų sistemos veiklą ir stiprų imunitetą. Ji išskiria magnį bei B grupės vitaminus, dalyvaujančius nervų sistemos veikloje ir galinčius mažinti nervinę įtampą. Žuvų taukai arba išgrynintos omega-3 riebalų rūgštys naudingos imuninei sistemai, regėjimui, širdies veiklai, nervų sistemai ir emocinei sveikatai.
Vaistininkė taip pat pabrėžia antioksidantų, ypač vitamino C, svarbą. Jis padeda palaikyti imuninę sistemą, normalią energijos apykaitą ir gali teigiamai veikti apetitą. Vaikams ir paaugliams visus metus svarbu palaikyti ir vitamino D balansą, nes pakankamas jo kiekis daro teigiamą įtaką centrinei nervų sistemai, padeda palaikyti imunitetą ir tinkamą kaulų bei raumenų augimą.
Pastebėjus vaiko vangumą ar prastą nuotaiką, specialistė ragina nesidiagnozuoti sveikatos sutrikimų pasitelkiant dirbtinį intelektą ar spėjimus apie galimų maisto medžiagų trūkumą. Diagnozę ir gydymą turėtų nustatyti specialistai, nes internete galima rasti daug nepatikimos ir moksliniais įrodymais nepagrįstos informacijos. Svarbiausia – neignoruoti vaiko emocijų ir kartu ieškoti būdų spręsti iškilusias problemas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
