Grėsmės Lietuvai nesumažėjo, todėl strategiškai svarbūs objektai turi būti saugomi itin atidžiai. Tokią žinią po apsilankymo suskystintų gamtinių dujų terminale perdavė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Vis dėlto už viešų pareiškimų slypi kita problema – nemaža dalis strateginę reikšmę turinčių objektų, panašu, nėra apsaugoti taip, kad galėtų atremti galimą dronų ataką.
Žvalgybai ir politikams perspėjus apie galimą Rusijos smūgį bepiločiu į svarbų objektą, papildomos pajėgos buvo išsiųstos tik į kelias vietas. Tuo metu daugybė valstybei ar atskiriems miestams reikšmingų objektų lieka pažeidžiami, tikintis, kad jie nebus pasirinkti atakai.
Vienas svarbiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos strateginių objektų yra suskystintų gamtinių dujų terminalas bei laivas „Independence“. Kai žvalgyba įspėjo, kad Rusija gali tyčia bepiločiu smogti svarbiems Baltijos šalių objektams, prie laivo buvo sustiprinta apsauga – Viešojo saugumo tarnybai talkinti atsiųsti kariai. Įvertinti, kaip saugomas terminalas ir laivas, atvyko ir vidaus reikalų ministras.
M. Katelynas teigė, kad papildoma apsauga terminalui reikalinga, todėl prevencinės priemonės pratęstos iki metų pabaigos. Pasak ministro, grėsmės išlieka tokios pačios ir nėra pasikeitusios.
Kariuomenė saugo penkis svarbius objektus
Nors rizika nesikeičia, kyla klausimas, ar padaryta pakankamai, kad Lietuva galėtų apsisaugoti nuo galimo išpuolio. Kariuomenė šiuo metu padeda saugoti penkis valstybei svarbius objektus: suskystintų gamtinių dujų laivą, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą, transformatorių pastotę Alytaus rajone ir Klaipėdoje esantį Skystųjų energijos produktų terminalą.
Viešojo saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas nenurodė konkrečių kariuomenės atliekamų funkcijų, tačiau paaiškino, kad kariai savo pajėgomis padeda tarnybai ten, kur to reikia.
Tikslus kariuomenės pajėgumų dydis objektuose neskelbiamas. Tačiau tikėtina, kad kariai budi su trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis. Jei objektą atakuotų kovinis dronas, jį būtų galima bandyti numušti raketine sistema. Problema ta, kad strategiškai svarbių objektų Lietuvoje yra gerokai daugiau nei penki.
Žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas pasakojo apžiūrėjęs Vilniuje esančią elektrinę ir bandęs įvertinti, ar jos apsauga sustiprinta. Jis teigė nepamatęs nei papildomų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, nei kariškių, nors objektas yra strateginės reikšmės. Elektrinėje gaminama elektra ir šiluma šimtams tūkstančių vilniečių, todėl jos veiklą sutrikdžius dronu, pasekmės būtų juntamos daugeliui žmonių.
Be penkių objektų, kuriuos saugoti padeda kariuomenė, yra ir kitų vietų, kurias prižiūri vien Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Tačiau tikslus tokių objektų skaičius lieka neaiškus. M. Katelynas nurodė, kad pagal ministro įsakymą saugomų objektų yra daug, o V. Grabauskas, kalbėdamas apie Vyriausybės nutarimą, į kurį įtraukta ir atominė elektrinė, paminėjo iš viso 15 objektų.
VST prieš dronus turi ribotas galimybes
Tarp šių 15 objektų yra dvi ministerijos, du geležinkelio tiltai, vienas geležinkelio tunelis ir trys oro uostai. Tačiau Viešojo saugumo tarnyba neturi oro gynybos sistemų, todėl jos pareigūnai gali neutralizuoti nebent paprastus, taip pat FPV tipo, dronus.
Susidūrus su kariniu bepiločiu, pareigūnams tektų naudoti pompas arba automatus, tačiau ar tokiomis priemonėmis pavyktų droną numušti, nėra aišku. Anksčiau kariuomenės platytuose vaizduose matyti, kaip į bepilotį šaudoma iš kulkosvaidžių, tačiau galiausiai jį pavyksta numušti tik raketa.
V. Grabauskas teigė, kad tarnyba turi radiobangų slopintuvų, kuriuos gali naudoti prieš dronus, tačiau tokios priemonės nėra veiksmingos prieš visų tipų bepiločius. Todėl pareigūnai turi ir kinetinių priemonių, tarp jų – 50 kalibro kulkosvaidžius bei kitą įrangą, apie kurią vadas nenorėjo išsamiau kalbėti.
Be to, Lietuvoje yra gerokai daugiau nei 15 objektų, kuriems dėl Rusijos paleisto drono smūgio grėstų itin skaudžios pasekmės. Dalis jų patikėta civilinėms apsaugos bendrovėms. Tokios įmonės neturi nei oro gynybos sistemų, nei automatinių ginklų – jų darbuotojai iš esmės prižiūri, kad pašaliniai asmenys nepatektų į saugomą teritoriją.
Apie realų apsaugos lygį kalbama atsargiai
M. Katelynas tvirtino, kad ypač svarbūs objektai yra saugomi pagal vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą sąrašą, kurį turi Viešojo saugumo tarnyba. Pasak jo, dėmesys skiriamas kiekvienam į sąrašą įtrauktam objektui.
Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė, kad į objektų apsaugą investuojama vis daugiau ir padėtis gerėja. Jis nesutiko su vertinimu, esą objektai nėra saugomi, tačiau pabrėžė, kad apie konkrečias apsaugos priemones ir jų lygį viešai nekalbama, nes tokią informaciją gali išgirsti ir Lietuvai nedraugiškos šalys.
Vis dėlto po susitikimo apie objektų apsaugą kalbėjęs ministras nepaskelbė jokių konkrečių pokyčių. M. Katelynas tikino negalintis atskleisti operacinių detalių, tačiau patikino, kad Lietuva galimas grėsmes vertina rimtai ir prevencinių veiksmų imasi iš anksto.
Apie tai, kad Rusija gali svarstyti galimybę ukrainietišku dronu smogti svarbiam Baltijos šalių objektui, žvalgyba ir politikai visuomenę informavo dar prieš kelis mėnesius. Kartu buvo pabrėžta, kad Rusija tokią ataką svarsto, tačiau ar ji iš tiesų bus surengta, nėra žinoma.
