Mitybos specialistas Mantas Liekis įvardijo maisto produktų grupes, kurios dažniau siejamos su didesne kai kurių vėžio formų rizika. Jis taip pat paaiškino, kokią reikšmę turi vartojimo dažnis, kiekiai ir maisto paruošimo būdas.
Su didesne rizika siejami produktai
Pašnekovas pabrėžė, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog konkretus produktas turi daugiausia kancerogenų. Rizika priklauso ir nuo gamybos bei paruošimo būdo. Vis dėlto kai kurios produktų grupės su didesne tam tikrų vėžio formų rizika siejamos dažniau.
Viena jų – perdirbti mėsos gaminiai: dešrelės, šoninė, saliamis, kumpis, rūkyta ir vytinta mėsa. Tyrimai rodo, kad dažnas tokių produktų vartojimas gali būti susijęs su didesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika.
M. Liekis pažymėjo, kad svarbu vertinti ne vieną maisto produktą, o visumą: bendrą mitybą, gyvenimo būdą, genetiką ir suvartojamus kiekius.
Didesnė rizika taip pat siejama su dažnu raudonos mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos ar jautienos, vartojimu. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kaip mėsa laikoma, apdorojama ir paruošiama.
Atsargiau reikėtų vertinti ir stipriai apskrudusią, apdegusią ar ant atviros liepsnos keptą mėsą. Kepant labai aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginių, kurie laboratoriniuose tyrimuose buvo siejami su DNR pažeidimais.
Riziką gali didinti ir alkoholis. Gausus jo vartojimas siejamas su didesne įvairių vėžio formų tikimybe, todėl alkoholio kiekį rekomenduojama riboti.
Kancerogenų retesniais atvejais galima gauti ir iš tam tikrų pelėsinių grybų gaminamų toksinų. Jie gali atsirasti netinkamai laikomuose grūduose, žemės riešutuose ir kituose riešutuose. Tačiau mitybos specialistas atkreipė dėmesį, kad Europoje maisto saugos kontrolė yra griežta, todėl didelių tokių medžiagų kiekių rizika nedidelė.
Kaip kancerogenai veikia organizmą?
Skirtingi kancerogenai organizmą veikia nevienodai, tačiau vienas svarbiausių mechanizmų yra DNR pažeidimas. Kai kenksmingos medžiagos organizmą veikia nuolat, natūralios DNR taisymo sistemos ne visada spėja pašalinti visus pažeidimus.
Ilgainiui dėl to gali atsirasti mutacijų, galinčių lemti nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi.
Aukštoje temperatūroje kepant mėsą susidarantys junginiai gali veikti mutageniškai. Perdirbtoje mėsoje esantys komponentai organizme gali sudaryti nitrozaminus, o raudonoje mėsoje esanti hemo geležis gali skatinti oksidacinį stresą.
Alkoholis taip pat gali prisidėti prie šių procesų. Organizme jis suskaidomas į acetaldehidą – medžiagą, galinčią pažeisti DNR ir baltymus.
Pasak M. Liekio, tai sudėtingi biologiniai procesai, tačiau pagrindinė išvada paprasta: ilgalaikis ir dažnas kenksmingų medžiagų poveikis gali padidinti ląstelių pažeidimų riziką.
Ką rekomenduojama keisti?
Mitybos specialistas pataria vertinti bendrą mitybos modelį, mažinti perdirbtos mėsos gaminių kiekį ir dažniau rinktis kuo mažiau apdorotą maistą.
Raudonos mėsos, jo teigimu, visiškai atsisakyti nebūtina. Tinkamai paruošta ir saikingai vartojama ji gali būti vertinga mitybos dalis. Svarbu mėsos neperdeginti, naudoti nedaug riebalų ir rinktis kokybiškus produktus – tuomet organizmas gauna nemažai naudingų maistinių medžiagų.
Didžiausią dėmesį, pasak specialisto, verta skirti alkoholio vartojimo mažinimui: kuo mažiau alkoholio vartojama, tuo mažesnė su juo siejamų ligų rizika.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
