Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, šiemet Lietuvoje mažėjo bendras skurdo rizikos lygis – nuo 22,6 iki 20 proc. Vaikų skurdo rizika sumažėjo nuo 16,9 iki 13,4 proc., o 65 metų ir vyresnių gyventojų – nuo 39,2 iki 34,6 proc. Agentūra primena, kad šie rodikliai apskaičiuojami pagal ankstesnių metų pajamas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad gerėjantys skaičiai yra pozityvus ženklas, tačiau pagrindinis tikslas turėtų būti ne vien statistikos gerinimas. Pasak jos, svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau žmonių Lietuvoje gyventų skurde, o amžius netaptų priežastimi gyventi žemiau oraus gyvenimo ribos. Ministrė pabrėžė, kad pokytį kasdienybėje turėtų pajusti kuo daugiau gyventojų.
I. Ruginienė išskyrė pagerėjusią vaikų padėtį, tačiau atkreipė dėmesį, jog vyresnių žmonių skurdo rizika tebėra per didelė.
Vaikų skurdo rizikos rodiklis, anot ministrės, yra mažiausias nuo tada, kai Lietuvoje pradėta matuoti šios amžiaus grupės skurdo riziką. Vis dėlto 34,6 proc. siekiantis vyresnių žmonių rodiklis rodo, kad šioje srityje dar laukia didelis darbas.
Agentūra anksčiau skelbė, kad pernai skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 22,6 proc. ir, palyginti su 2024 metais, padidėjo 1,1 procentinio punkto.
Augant gyventojų disponuojamosioms pajamoms, skurdo rizikos riba, palyginti su 2024 metais, pakilo 13,5 proc. Pernai ji siekė 699 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, o šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų, – 1 468 eurus.
Šiemet, remiantis išankstiniu agentūros vertinimu, šios ribos atitinkamai sudaro 746 ir 1 567 eurus.
Skurdo rodikliai nustatomi pagal prieš tai buvusių metų gyventojų pajamas. Praėjusiais metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno maždaug 653 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
