Slaugytojų trūkumas Lietuvoje gali netrukus pasiekti kritinį lygį. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad jau 2029–2030 metais iš sveikatos sistemos gali pasitraukti daugiau slaugytojų, nei į ją ateis. Valdžia žada ieškoti būdų didinti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, tačiau slaugytojų atstovai pabrėžia, kad vien pažadų nepakaks.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė sako, kad niūrios prognozės yra pagrįstos. Dabartinių slaugytojų amžiaus vidurkis artėja prie pensinio amžiaus, todėl dalis jų netrukus gali pasitraukti iš darbo rinkos. Tuo metu ne visi slaugos studijas baigę jauni specialistai renkasi darbą sveikatos priežiūros įstaigose – kai kurie pereina į privatų ar grožio paslaugų sektorių, o dalis išvyksta į užsienį.
Prognozės tampa vis grėsmingesnės
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta analizė prieš kelerius metus prognozavo, kad Lietuvoje ateityje gali trūkti 3–4 tūkst. slaugytojų. Naujesni Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimai rodo dar didesnę problemą – 2032 metais gali trūkti net 8 tūkst. šių specialistų.
A. Volodkaitė teigia, kad darbuotojų stygiaus padarinius jaučia ne tik rajonų, bet ir didžiųjų miestų gydymo įstaigos. Joms ne visuomet pavyksta surinkti pakankamai darbuotojų visoms pamainoms, todėl kyla grėsmė paslaugų kokybei. LSSO vadovė pasakojo sulaukianti ir įstaigų administracijos prašymų padėti rasti slaugytojų, tačiau kartais sprendimo tokiai situacijai nėra.
Pasak jos, slaugos darbas yra sudėtingas ir reikalauja daug jėgų. Kai atlygis nėra konkurencingas, o dėl darbuotojų stokos tenka dirbti dideliu krūviu, specialistai ima svarstyti apie kitas veiklos sritis.
Atlyginimai skirtingose įstaigose ir miestuose gali smarkiai skirtis. Kai kur slaugytojai į rankas gauna vos 1 tūkst. eurų. Nors oficiali statistika rodo, kad vidutinis jų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių jau viršijo 2,5 tūkst. eurų, slaugytojų bendruomenė pabrėžia, kad tokį dydį dažnai lemia darbas didesniu nei vieno etato krūviu, budėjimai naktimis ir darbas švenčių dienomis.
Vienam slaugytojui tenka daugiau nei 20 pacientų
Slaugytojų darbo krūviai, pasak A. Volodkaitės, vis dar nėra tinkamai reglamentuoti. Kai trūksta slaugytojų padėjėjų, vienam darbuotojui kartais tenka prižiūrėti 20 ar dar daugiau pacientų.
Ypač sudėtinga dirbti su sunkios būklės, lėtinėmis ligomis sergančiais ar savarankiškai apsitarnauti negalinčiais žmonėmis. Be fizinio krūvio, slaugytojams tenka susidurti ir su emocine įtampa: pacientai bei jų artimieji priekaištauja, kai pagalbos tenka laukti.
Slaugytojai norėtų daugiau laiko skirti pacientams, ypač tiems, kuriems svarbus ne tik gydymas, bet ir bendravimas. Tačiau dėl didelio darbo krūvio ne visuomet lieka galimybių prie paciento prieiti, jį išklausyti ar su juo pasikalbėti.
Ministras žada didesnius atlyginimus ir naujas funkcijas
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigia, kad siekiant išvengti dar didesnio specialistų trūkumo numatoma didinti slaugytojų atlyginimus ir gerinti jų darbo sąlygas. Šie įsipareigojimai turėtų būti numatyti šakos kolektyvinėse sutartyse ir įstaigų vadovų skatinimo sistemose, kad gydymo įstaigos būtų suinteresuotos darbuotojus išlaikyti.
Taip pat planuojama aiškiau apibrėžti slaugytojų funkcijas ir suteikti jiems galimybę atlikti dalį darbų, kuriuos dabar atlieka gydytojai. Ministro teigimu, didesnės kompetencijos sudarytų prielaidas sparčiau kelti slaugytojų atlyginimus.
L. Kukuraitis pripažįsta, kad kol kas Lietuva pagal slaugytojų atlygio santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu Europai nusileidžia. Vykdomos priemonės, jo teigimu, turėtų padėti šį atsilikimą mažinti.
„Vien kelių procentų priedas problemos neišspręs“
A. Volodkaitė ragina vertinti ne tik viešus pažadus, bet ir realų finansavimą. Jeigu kolektyvinėse sutartyse numatomi atlyginimų pokyčiai, tačiau tam neskiriama lėšų, gydymo įstaigos ir darbuotojai atsiduria sudėtingoje padėtyje.
LSSO atstovė pabrėžia, kad slaugytojams perduodant daugiau funkcijų, turi augti ir jų atlygis. Kartu reikėtų atsisakyti užduočių, kurioms nereikalinga slaugytojo kvalifikacija, ir jas perduoti slaugytojų padėjėjams, poliklinikų administratoriams ar kitiems darbuotojams. Taip slaugytojai galėtų daugiau laiko skirti pacientams.
Vis dėlto vien funkcijų perskirstymas problemos neišspręstų. Naujiems darbuotojams taip pat reikėtų pasirengimo, atlyginimo ir aiškiai nustatyto krūvio. Be to, gydytojų darbo palengvinimas neturėtų reikšti dar didesnės naštos slaugytojams.
A. Volodkaitės teigimu, slaugytojų trūkumas jau pripažįstamas valdžios institucijų veiksmų planuose, tačiau iki šiol priemonių nepakanka. Atlyginimai, jos manymu, turėtų būti didinami ne simboliškai, o reikšmingai, kad į sveikatos priežiūrą būtų galima susigrąžinti kituose sektoriuose dirbančius specialistus.
Ar trūkstamus specialistus pakeis užsieniečiai?
M. Čiurlionis yra atkreipęs dėmesį, kad dėl visuomenės senėjimo ir didėjančio paslaugų poreikio sprendimų reikia imtis nedelsiant. Sugrįžti iš užsienio būtų galima paskatinti kelias dešimtis slaugytojų, o dalį specialistų – susigrąžinti iš grožio sektoriaus ar paskatinti atnaujinti licencijas. Tačiau tokios priemonės, jo vertinimu, galėtų suteikti tik vienkartinį postūmį, galbūt padėti pritraukti apie 100 slaugytojų.
Ilgalaikei išeičiai, pasak jo, būtina strategija, kuri nuolat didintų slaugytojų skaičių. Dėl to reikėtų tartis su aukštosiomis mokyklomis ir ieškoti galimybių pritraukti studentų iš kitų Europos valstybių bei trečiųjų šalių.
Pašnekovas nurodė, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse slaugytojų atlyginimai yra gerokai mažesni, todėl dalis žmonių galėtų būti suinteresuoti studijuoti Lietuvoje dėl studijų kokybės, mokytis lietuvių kalbos ir čia pasilikti.
Demografinė padėtis, jo teigimu, problemą tik didins. Pernai Lietuvoje gimė 17 tūkst. naujagimių per metus, todėl po 18 metų į aukštąsias mokyklas ateis gerokai mažesnės kartos, o tuo metu senstančiai visuomenei reikės vis daugiau slaugos paslaugų.
M. Čiurlionis mano, kad paprasčiau būtų pritraukti ne užsienyje jau mokslus baigusius slaugytojus, o žmones, kurie studijuotų Lietuvoje. Užsienyje parengtiems specialistams sudėtingiau prisitaikyti, nes jie nepažįsta Lietuvos sveikatos sistemos ir kultūros. Studijuojantiems Lietuvoje būtų galima sudaryti trišalę sutartį: po ketverių valstybės finansuojamų studijų metų jie tiek pat laiko dirbtų Lietuvos gydymo įstaigose.
SAM didina finansuojamų vietų skaičių
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) anksčiau skelbė ne tik didinanti valstybės finansuojamų slaugos studijų vietų skaičių, bet ir taikysianti papildomas priemones.
2026 metais slaugos studijoms numatyta 620 valstybės finansuojamų vietų – 85 daugiau nei 2025 metais, kai jų buvo 535.
Taip pat įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, kuriam skirta 17 mln. eurų. Jame dalyvauja 53 savivaldybės, kiekviena iš jų galėjo numatyti priemonių už 383 199 eurus.
Projektas skirtas asmenims, kurie studijas baigė ne anksčiau kaip 2021 metais ir ne vėliau kaip 2029 metų rugpjūčio 31 dieną. SAM duomenimis, 2025 metų lapkritį buvo numatyta apmokėti studijų kainą ir arba skirti stipendiją 836 slaugytojams. Taip pat planuojama pritraukti 88 slaugytojų padėjėjus ir 62 išplėstinės praktikos slaugytojus.
