Įtartinas SMS dažnai bandome atpažinti pagal nežinomą siuntėją, neįprastą nuorodą ar gramatines klaidas. Tačiau sukčiai rado būdą, kaip jų pranešimai gali pasirodyti toje pačioje telefono susirašinėjimo grandinėje, kurioje jau buvo gautos tikros žinomos įmonės žinutės.
Naujienų portalui tv3.lt apie tokią situaciją papasakojo skaitytojas Tomas (vardas pakeistas). Jo telefone įtartina SMS, išsiųsta tariamai „Netflix“ vardu, buvo rodoma tarp ankstesnių tikrų šios platformos pranešimų.
Lietuviškai parašytoje žinutėje teigta, kad nepavyko atlikti mokėjimo, todėl esą būtina atnaujinti mokėjimo informaciją. Tomui įtarimą sukėlė tai, kad ankstesnės „Netflix“ žinutės buvo anglų kalba, o naujajame pranešime buvo klaidų ir pateikta nuoroda.
Mobiliojo ryšio operatoriai patvirtina, kad toks scenarijus techniškai įmanomas: suklastota SMS gali būti rodoma toje pačioje pokalbio grandinėje kaip ir teisėti įmonės pranešimai.
Pažįstamas pokalbis dar nereiškia, kad SMS tikra
„Telia“ kibernetinės saugos ekspertas Darius Povilaitis pabrėžia, kad vien tai, jog SMS matoma tarp ankstesnių konkrečios įmonės žinučių, neįrodo jos autentiškumo.
Telefonų žinučių programėlės pranešimus gali sugrupuoti pagal siuntėjo identifikatorių. Suklastojus vadinamąjį SMS siuntėjo vardą („Sender ID“), apgaulinga žinutė patenka greta ankstesnių teisėtų pranešimų.
Tokios techninės galimybės egzistavimą patvirtina ir „Bitės“ pajamų užtikrinimo ir rizikų valdymo vadovė Indrė Bobraitienė. Pasak jos, jei sukčiai pasirenka žinomos įmonės pavadinimą kaip siuntėjo vardą, pranešimas telefone gali atrodyti kaip natūralus ankstesnio susirašinėjimo tęsinys.
„Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas teigia, kad tokie atvejai reti, tačiau galimi. Jei nusikaltėliams pavyksta atkartoti įmonės, kuria apsimetama, duomenis, mobiliojo įrenginio sistema gali priskirti žinutę tai pačiai pokalbio grandinei kaip tikrosios įmonės pranešimus.
Lietuvos policija taip pat patvirtino, kad ši schema naudojama praktiškai. Gyventojai gali gauti suklastotas SMS ne tik tariamai iš bankų, bet ir iš draudimo bendrovių ar kitų institucijų, su kuriomis anksčiau bendravo oficialiai.
Vadinasi, net tarp tikrų banko, siuntų bendrovės, „Netflix“ ar kitos paslaugos pranešimų esanti SMS nebūtinai yra autentiška.
Per pusmetį užblokuota beveik 25 tūkst. SMS
Operatoriai bando pavojingas žinutes sustabdyti dar prieš joms pasiekiant gyventojų telefonus.
D. Drakickas nurodo, kad „Tele2“ SMS blokuoja pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus kriterijus. Tarp jų – pranešimai su kenkėjiškomis nuorodomis, nustatytomis remiantis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis.
Be to, operatorius naudoja automatizuotą įrankį, padedantį aptikti ir blokuoti pavojingas SMS bei jose pateikiamas nuorodas.
„Bitė“ taip pat tikrina žinutes, kuriose yra interneto adresų. Jei NKSC nurodo, kad nuoroda yra kenkėjiška, tokia SMS automatiškai blokuojama.
„Telia“ duomenimis, per pirmąjį 2026 m. pusmetį jos tinkle apdorota daugiau kaip 221 mln. SMS. Maždaug 36 mln. iš jų turėjo interneto nuorodas.
Per tą patį laikotarpį „Telia“ sustabdė daugiau kaip 12 tūkst. apsimestinių SMS, kuriomis bandyta prisidengti patikimais siuntėjais. Dar 12,7 tūkst. pranešimų buvo užblokuota dėl neatitikimų siuntėjo identifikavimo reikalavimams.
Iš viso gavėjų nepasiekė beveik 25 tūkst. SMS, kurios galėjo būti naudojamos sukčiavimui arba neatitiko kitų nustatytų reikalavimų.
Taikiniu tampa „Netflix“, bankai ir valstybės institucijos
„Bitė“ šiuo metu nefiksuoja, kad SMS sukčiavimo atvejų daugėtų, tačiau I. Bobraitienė sako, kad nusikaltėliai renkasi įvairius gerai žinomus vardus.
Tarp dažniausiai „Bitės“ aptinkamų suklastotų siuntėjų pavadinimų yra „BAUDA-INFO“, „MANO-VMI“, „INFO“, „SMS-portal“, SEB, „SMS-bauda“, „NETFLIX“, „FAMILIA“, „Info24“ ir „eVMI“.
„Tele2“ taip pat pastebi, kad dažniausiai imituojami prekių ženklai ir organizacijos, turinčios daug klientų. Tai bankai, kurjerių bendrovės ir valstybės institucijos.
D. Drakickas pažymi, kad sukčiavimo mastas gali svyruoti. Pasirodžius naujai schemai, jos aktyvumas išauga, tačiau nustačius apgaulės būdą ir jį apribojus žinučių skaičius sumažėja.
Į ką atkreipti dėmesį gavus SMS?
Operatorių atstovai ragina nevertinti pranešimo vien pagal telefono ekrane rodomą siuntėjo pavadinimą.
D. Povilaitis pataria suklusti gavus SMS apie neva nepavykusį mokėjimą, užblokuotą paskyrą, neapmokėtą sąskaitą ar raginimą skubiai atlikti konkretų veiksmą.
Jei žinutėje pateikta nuoroda, jos spausti nereikėtų. Informaciją saugiau patikrinti savarankiškai atsidarius oficialią įmonės programėlę arba interneto svetainę.
I. Bobraitienė rekomenduoja įvertinti nuorodos adresą, pranešimo stilių ir gramatiką. Vis dėlto vien kalbos klaidomis pasikliauti nebegalima, nes sukčių tekstai pastaruoju metu tampa taisyklingesni. Tam įtakos gali turėti ir dirbtinis intelektas.
D. Drakickas įspėja, kad paspaudus kenkėjišką nuorodą galima patekti į puslapį, kuriame bandoma išvilioti asmens duomenis, prisijungimo slaptažodžius ar mokėjimo kortelės informaciją. Be to, tokios nuorodos gali būti naudojamos kenkėjiškoms programoms įdiegti.
Jei kyla abejonių, informaciją reikėtų tikrinti kitu kanalu: tiesiogiai susisiekti su įmone arba prie jos paslaugų jungtis per oficialią programėlę ar svetainę, o ne per SMS pateiktą nuorodą.
Duomenis jau suvedėte? Veikite nedelsdami
Jei žmogus paspaudė įtartinoje SMS pateiktą nuorodą ir įvedė prisijungimo, mokėjimo kortelės ar kitus asmens duomenis, policija ragina nedelsti.
Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į savo banką ir užblokuoti sąskaitą, taip pat apie sukčiavimą informuoti policiją.
Policijos duomenimis, šiemet Lietuvoje pradėti 2797 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų – 8,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Ši statistika apima visų rūšių sukčiavimus, ne tik tuos, kurie vykdomi SMS žinutėmis.
Vis dėlto finansinė žala išlieka didelė: šiemet sukčiai iš Lietuvos gyventojų jau išviliojo 24,5 mln. eurų.
