Europos Sąjungoje sparčiai plečiant skaitmenines paslaugas, į elektroninę erdvę perkeliami ir asmens dokumentai bei vairuotojo pažymėjimai. Tačiau kartu su patogumu daugėja ir saugumo iššūkių – kibernetiniai nusikaltėliai gali lengviau taikytis į žmonių duomenis bei pinigus.
Didžiausia spraga – žmonių patiklumas
Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis pabrėžė, kad didžiausia problema dažnai yra ne naujos technologijos ar dirbtinio intelekto plėtra, o gyventojų patiklumas. Socialiniuose tinkluose skelbiami netikri konkursai ir reklamos vis dar pritraukia daug žmonių.
Ekspertas pasakojo, kad sukčiai socialiniame tinkle „Facebook“ sukuria paskyras, pavadintas gerai žinomų įmonių ar kitų organizacijų vardais, ir jų įrašams užsako reklamą. Tam gali būti panaudotos pavogtos banko kortelės. Viename tokių įrašų žmonės kviečiami dalyvauti žaidime, kuriame esą galima laimėti automobilį.
Tokie fiktyvūs įrašai surenka tūkstančius lietuvių patiktukų ir pasidalijimų, nes viena iš konkurso sąlygų būna būtent pasidalinti skelbimu. Nors puslapis netikras, komentarai gausūs, o pateikiama nuoroda neaiški, žmonės vis tiek ją paspaudžia ir suveda savo asmens duomenis.
„Kam reikia nulaužimo, jeigu patys savo duomenis atiduoda gyventojai?“ – situaciją apibendrino L. Apynis.
„Kelių centų“ mokestis gali kainuoti gerokai daugiau
L. Apynis atkreipė dėmesį ir į kitą dažną schemą. Žmonės viliojami pasiūlymais sumokėti vos kelis centus ar vieną eurą, tačiau iš tiesų sukčių pateiktoje nuorodoje jie įveda savo banko duomenis.
Tokiu būdu nusikaltėliai vėliau gali nuskaičiuoti tiek pinigų, kiek norės arba kiek leis banko paskyroje nustatytas limitas. Todėl net ir nedidelę įmoką žadantis pasiūlymas gali tapti prieiga prie žmogaus lėšų.
Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
