ELTA apžvelgia reikšmingiausias rugsėjo 1 d. naujienas Lietuvoje ir pasaulyje.
Finansų ministerijos preliminariais skaičiavimais, Lietuvą nusiaubusi audra šalies finansams kainuos apie 17 mln. eurų. Draudimo bendrovės jau gavo beveik 14 tūkst. pranešimų apie žalą.
Prezidentas Gitanas Nausėda suabejojo, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė iš tiesų sprendžia švietimo sistemos problemas, o ne tik sudaro tokio darbo įspūdį. Ministrė savo ruožtu pareiškė gerbianti prezidento poziciją, tačiau nesutinkanti, kad jos veikla yra imituojama.
Užsienyje dėmesio sulaukė Latvijos ir Estijos oro erdvę pažeidę dronai, Rusijos smūgiai Kyjive, daugiau nei tūkstantis potvynių aukų Nepalo ir Tibeto pasienyje bei Norvegijos karaliaus priesaika parlamente.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo nauji mokslo metai. Mokslo ir žinių dienos proga mokinius bei švietimo bendruomenę sveikino prezidentas, premjeras, ministrai ir kiti politikai. Šiemet mokyklose keisis mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklės, bus atidaromos sporto klasės, o mokytojams pradės veikti emocinių kompetencijų stiprinimo programa. Tautinių mažumų mokyklų pradinukams numatoma daugiau lietuvių kalbos pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat atnaujino dalį Bendrojo ugdymo programų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) planuoja į Vilniaus rajono mero rinkimus siūlyti Waldemarą Urbaną. Partijos vadovas Waldemaras Tomaszewskis sakė, kad oficialus kandidatų iškėlimas dar neįvyko, tačiau laikomasi principo pakartotinai kelti tuos kandidatus savivaldybėse, kuriose 2023 metais jie surinko ne mažiau balsų nei 2019-aisiais. W. Tomaszewskio teigimu, W. Urbanas 2023 m. kovo 5 d. Vilniaus rajone gavo daugiau kaip 20 tūkst. balsų ir pakartojo ankstesnių rinkimų rezultatą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros draudikai užregistravo beveik 14 tūkst. įvykių, o bendra žala viršijo 13 mln. eurų. Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis nurodė, kad maždaug 80 proc. atvejų susiję su gyventojų turtu, o įmonių nuostoliai sudaro gerokai mažesnę dalį. Draudimo bendrovės jau administravo ir išmokėjo 50–70 proc. žalų. A. Romanovskis teigė, kad naujų pranešimų mažėja, o didžiausias jų antplūdis jau baigėsi. Jo vertinimu, bendras įvykių skaičius veikiausiai nepasieks 20 tūkst.
Eurostato išankstiniais duomenimis, suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,8 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje. Liepą ji sudarė 5,4 proc., o 2025-ųjų rugpjūtį – 3,6 proc. Didesnis nei kitose euro zonos šalyse rodiklis po Lietuvos užfiksuotas Kipre – 5,2 proc., Bulgarijoje – 5,1 proc. ir Ispanijoje – 4,5 proc. Latvijoje metinė infliacija siekė 2,9 proc., Estijoje – 1,3 proc., ir tai buvo mažiausias rodiklis euro zonoje. Visame regione infliacija sudarė 3,3 proc., o labiausiai per metus pabrango energija – 14,3 proc. Per mėnesį kainos Lietuvoje padidėjo 0,1 proc., euro zonoje – vidutiniškai 0,4 proc.
Finansų ministerija apskaičiavo, kad rugpjūčio 22 d. audros padariniai Lietuvai preliminariai kainuos apie 17 mln. eurų. Maždaug 10 mln. eurų reikės elektros tinklui atkurti, apie 5 mln. eurų sudarys teisės aktuose numatytos kompensacijos klientams, kuriems elektros tiekimas atnaujintas vėliau nei per 72 valandas. Dar apie 2 mln. eurų tiesioginiams gyventojų nuostoliams kompensuoti savo iniciatyva skirs „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Nuo antradienio gyventojai, elektrą atgavę po daugiau nei trijų parų, gali dėl tiesioginių nuostolių kreiptis supaprastinta tvarka. Vienam klientui gali būti išmokėta iki 220 eurų. Įstatyme numatytos kompensacijos už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą bus apskaičiuotos automatiškai. ESO preliminariai skaičiuoja, kad abiejų rūšių kompensacijoms gali prireikti apie 7 mln. eurų. Finansų ministerija „Ignitis grupei“ nurodė iki rugsėjo 9 d. pateikti elektros skirstomojo tinklo atsparumo didinimo planą ir įvertinti, ar oro linijų keitimo požeminiais kabeliais apimtys yra pakankamos.
„airBaltic“ 2027 metų vasaros sezoną iš Vilniaus planuoja vykdyti skrydžius aštuoniais tiesioginiais maršrutais, o iš Palangos – dviem. Nuo kovo pabaigos iki spalio pabaigos iš Vilniaus bus galima skristi į Rygą, Amsterdamą, Taliną, Paryžių, Miuncheną, Diuseldorfą, Hamburgą ir Lisaboną. Iš Palangos ir toliau bus skraidinama į Amsterdamą bei Rygą. Bendrovė teigia, kad tvarkaraštis sudarytas pagal atnaujintą verslo planą, atsižvelgiant į paklausą ir patogesnius persėdimus Rygoje. Latvijos valstybė valdo 88,37 proc. „airBaltic“ balsavimo teisių, o „Deutsche Lufthansa“ – 10 proc. 2024 metais bendrovės apyvarta, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,3 mln. eurų, tačiau bendrovė patyrė 44,3 mln. eurų nuostolį.
Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė mano, kad užsieniečių įdarbinimo kvotų sistema pasiteisino, todėl jos ribų nereikėtų peržiūrėti kasmet. Jos duomenimis, šiemet jau pakeista 38 tūkst. anksčiau į Lietuvą atvykusių užsieniečių leidimų gyventi, kuriems nauja kvota netaikoma. I. Gasperė ragina vertinti ne tik atvykstančių darbuotojų skaičių, bet ir jų kvalifikaciją. Anot jos, dėl palyginti mažesnių atlyginimų Lietuva kol kas nėra patraukli aukštos kvalifikacijos specialistams, o pernelyg griežta migracijos politika gali pakenkti verslui.
2026 metais patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota buvo išnaudota jau liepą. Transporto ir vežėjų atstovai perspėjo, kad dėl to sektoriuje gali likti neįdarbinta apie 10 tūkst. vairuotojų. Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas galimus praradimus įvertino apie 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Vilniaus apygardos teismas dviem Baltarusijos piliečiams skyrė kaltinamųjų statusą dėl sukčiavimo įgyjant Europos Sąjungos lėšas projekte, kurį valdė kosmoso programos agentūra. Abu nuteistieji kaltę pripažino ir atlygino apie 447,3 tūkst. eurų žalą.
Bylos tyrimas atskleidė, kad su Lietuvoje kontroliuojama įmone jie dalyvavo Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) projekte ir apgaule įgijo beveik 0,5 mln. eurų. Projektu buvo siekiama sukurti didelio tikslumo palydovinės navigacijos įrenginius žemės ūkiui. Siekdama gauti finansavimą, bendrovė pateikė melagingą informaciją, esą jai netaikomos ES sankcijos ir ji nėra susijusi su sankcionuotais subjektais. Tyrėjai nustatė kaltinamųjų ryšius su Rusijos ir Baltarusijos karinės pramonės subjektais, kuriems taikomos ES sankcijos.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Naktį dronai pažeidė Latvijos ir Estijos oro erdvę, todėl dalies abiejų šalių savivaldybių gyventojai sulaukė įspėjimų apie oro pavojų. Latvijos kariuomenė pranešė, kad Alūksnės savivaldybėje užfiksavus galimą grėsmę į orą pakilo NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvai.
Estijos gynybos pajėgų Strateginės komunikacijos departamento vadovas pulkininkas leitenantas Uku Aroldas teigė, kad dėl oro erdvės pažeidimo buvo pakelti Estijos Emario bazėje pagal NATO rotacinę oro gynybos misiją dislokuoti Turkijos karinių oro pajėgų naikintuvai. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad į šalies oro erdvę vėl įskrido ukrainietiški dronai. Jo teigimu, incidentas rodo, kad karo padariniai vis labiau artėja, taip pat primena būtinybę toliau remti Ukrainą ir aprūpinti ją oro gynybos priemonėmis.
Per Rusijos naktinę ataką Ukrainoje žuvo 12 žmonių, tarp jų – Indijos pilietis. Ukrainos prezidentas nurodė, kad Odesoje ir aplinkiniame regione smūgiai dronais bei valdomomis aviacijos bombomis tęsėsi nuo pirmadienio vakaro. Tūkstančiai namų ūkių liko be elektros, o tiekimą stengiamasi kuo greičiau atkurti.
Volodymyras Zelenskis taip pat teigė, kad Rusija tyčia apgadino pasienio punktą su Rumunija ir eksporto infrastruktūrą. Kyjive per smūgį į geležinkelio depą žuvo septyni žmonės. Ukrainos prezidento vertinimu, Rusija smūgius planuoja taip, kad žala būtų kuo didesnė, o tokie planai įgyvendinami tada, kai nepakanka oro gynybos pajėgumų.
Potvynių Nepalo ir Tibeto pasienyje aukų skaičius perkopė tūkstantį. Nepalo stichinių nelaimių valdymo institucijos skelbia, kad šalyje žuvo mažiausiai 987 žmonės. Kinijos valstybinė žiniasklaida anksčiau patvirtino 16 žuvusiųjų Tibete.
Nepale dingusiųjų skaičius sumažėjo iki 3916, gelbėjimo darbams tęsiantis septintą dieną ir aptikus daugiau kūnų. Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie 546 dingusius žmones, todėl bendras dingusiųjų skaičius siekia 4462. Nepale tarp dingusiųjų yra 583 užsieniečiai iš daugiau kaip 30 šalių, daugiausia – Indijos piliečiai. Kinijoje dingusiais laikomi 261 užsienietis iš 23 šalių.
Norvegijos karalius Hokonas VIII antradienį parlamente davė priesaiką. Tai tapo pirmuoju svarbiu instituciniu veiksmu jam pradėjus valdyti šalį. Po plaučių persodinimo operacijos sveikstanti karaliaus žmona Mette Marit ceremonijoje nedalyvavo. Renginyje dalyvavo vyriausia jų dukra, 22-ejų Ingrid Alexandra, tapusi sosto įpėdine. Jai taip pat reikėjo prisiekti, tačiau priesaiką ji raštu davė Karališkuosiuose rūmuose.
Karalius Hokonas ir jo žmona nebus karūnuoti, nes Norvegija karūnavimo ceremonijų atsisakė dar 1908-aisiais. Šalies Konstitucija karališkajai šeimai suteikia daugiausia simbolines funkcijas. Savaitgalį atlikta apklausa parodė, kad monarchiją palaiko beveik trys ketvirtadaliai norvegų – 72 proc. respondentų. Tai 8 procentiniais punktais daugiau nei per ankstesnę, gegužę vykusią apklausą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
