„Swedbank“ nepakeitė Lietuvos ekonomikos prognozių: numatoma, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 3 proc., tačiau 2027 metais, slūgstant vartojimui, augimas sulėtės iki 2,3 procento.
Banko vertinimu, šiais metais Lietuvos ekonomika auga viena sparčiausių Europos Sąjungoje.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad gyventojai jau panaudojo daugiau nei milijardą eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų. Didžiausia šių lėšų dalis skirta ilgalaikio vartojimo prekėms – automobiliams, statybinėms medžiagoms, baldams ir elektronikai. Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau pinigų išleista ir ne pirmo būtinumo reikmėms: kelionėms, laisvalaikiui bei viešbučiams.
Pasak jo, dėl šio postūmio mažmeninės prekybos augimas antrąjį ketvirtį buvo sparčiausias visoje ES. Vis dėlto šis šuolis laikomas vienkartiniu, todėl artimiausiu metu jo pakartoti neturėtų pavykti.
Ekonomistas pabrėžė, kad šalies ūkį lemia ne vien vartojimas. Pramonė taip pat augo sparčiausiai ES, o paslaugų eksporto plėtra išliko stipri.
Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto – iki 5,3 proc. 2027 metų infliacijos prognozė pakelta 0,3 procentinio punkto – iki 2,8 procento.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sudarys 6,7 proc., nors gegužę buvo numatyta 6,8 proc. Kitąmet jis turėtų siekti 6,9 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 6,8 procento.
Vidutinis darbo užmokestis šiemet, banko vertinimu, didės 8,6 proc., o ne anksčiau prognozuotus 8 proc. 2027 metais atlyginimų augimas turėtų sulėtėti iki 7 proc., nors ankstesnė prognozė siekė 6,7 procento.
Ekonomistai taip pat numato, kad ateinančiais metais mažės grynoji imigracija, o užimtumas jau pasiekė aukščiausią tašką.
N. Mačiulio vertinimu, pastarąjį dešimtmetį valdžios sektoriaus mokestinių pajamų augimą skatino didėjantis užimtumas ir dviženklis atlyginimų didėjimas. Šiems veiksniams silpstant, turės būti peržiūrėtas ir valdžios sektoriaus noras didinti išlaidas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 2,9 proc., o kitąmet – 3 proc. Bendroji skola atitinkamai sieks 44,8 proc. ir 48,1 proc. BVP.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
