Teismas pripažino apsaugos sistemų tiekėjos „Baltų tinklo prekyba“ bankrotą tyčiniu. Įmonė prieš trejus metus, išleidusi tris obligacijų emisijas, iš investuotojų pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų, tačiau vėliau bankrutavo. Galimą bendrovės sukčiavimą šiuo metu tiria teisėsauga.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 3 dieną nusprendė, kad „Baltų tinklo prekybos“ bankrotas buvo tyčinis, o už jį atsakingas vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas Vitalijus Chvatovas. Jis su tokiu sprendimu nesutinka, teigia padaręs klaidų, tačiau neigia sukčiavęs ir ketina dalį investuotojų prarastų lėšų grąžinti. Sprendimas yra apskųstas.
Teismo vertinimu, įmonė tapo nemoki dėl sąmoningai netinkamo V. Chvatovo valdymo ir bendrovės vardu sudarytų sandorių, kuriais buvo pažeistos įmonės bei jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Bendrovei jau esant nemokiai, vadovas, anot teismo, nesiėmė priemonių padėčiai pagerinti ir ją dar labiau blogino.
Tyčinį bankrotą pripažinti prašė įmonės kreditorius „Taurus fondas“. Jo teigimu, „Baltų tinklo prekybos“ apskaitoje nurodytas turtas ir kiti finansiniai rodikliai neatitiko tikrovės: bendrovė esą neturėjo turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, o bankrutuoti buvo sąmoningai palikta su daugiau nei 5 mln. eurų skolomis.
V. Chvatovas savo ruožtu tvirtino, kad 2023 metų rugsėjį įmonė turėjo teigiamą nuosavą kapitalą ir daugiau turto nei įsipareigojimų. Jo nuomone, vėliau pablogėjęs turto bei skolų santykis savaime neįrodo, kad nemokumas buvo sukeltas sąmoningai.
Nemokumo administratorius „Eksmokumas“ teismui nurodė pritariantis išvadai, kad bendrovės nemokumą lėmė sąmoningai blogas V. Chvatovo valdymas ir įmonei nenaudingi sandoriai.
V. Chvatovas teigė sprendimą skųsiantis ir aiškino, kad tyčinio bankroto klausimas, jo manymu, iškeltas ne dėl jo veiksmų, o todėl, kad to reikėjo tam tikriems žmonėms. Vilniaus apygardos teismas BNS patvirtino, kad nutartis apskųsta.
Pasak V. Chvatovo, į teismą dėl bankroto kreiptasi po to, kai buvo areštuotos įmonės banko sąskaitos, o susitarti su kreditoriumi nepavyko. Dėl to bendrovė nebegalėjo įprastai vykdyti veiklos ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.
Nemokumo laikotarpiu pirko baldus ir automobilius
Bankroto byla „Baltų tinklo prekybai“ iškelta 2024 metų birželį. Tuo metu įmonė teigė turinti 3,89 mln. eurų vertės turto, o mokėtinos sumos siekė 3,99 mln. eurų. Įmonės balansas rodė, kad ji nemoki buvo jau 2023 metų pabaigoje: tuomet turto vertė siekė 4,84 mln. eurų, o įsipareigojimai – 4,89 mln. eurų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai gruodį patenkino „Eksmokumo“ ieškinį ir įpareigojo V. Chvatovą grąžinti bendrovei 53,3 tūkst. eurų. Ši suma buvo panaudota baldams asmeniniam naudojimui įsigyti 2023–2024 metais, kai įmonė jau buvo nemoki.
V. Chvatovas aiškino, kad baldai buvo skirti jam, o bendrovė už juos atsiskaitė padengdama savo skolą jam.
Administratorius taip pat ginčijo įmonės automobilių pardavimo sandorius. Vilniaus apygardos teismas pernai rugpjūtį nustatė, kad „Porsche Cayenne“, kurio vidutinė rinkos vertė siekė mažiausiai 37,7 tūkst. eurų, V. Chvatovui parduotas už 5,8 tūkst. eurų. „Toyota Corolla“, kurios vertė buvo bent 19,9 tūkst. eurų, parduota už 13,5 tūkst. eurų.
Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad 2024 metais bendrovės apskaitoje buvo priskirta 3,4 mln. eurų sumokėtų avansų ir pirkėjų skolų. Teismas konstatavo, jog finansinėje apskaitoje pateikti netikslūs duomenys, apskaitytos ir nenurašytos neegzistuojančios mažiausiai 3,46 mln. eurų vertės skolos, o informacija apie turtą buvo iškraipyta.
Teismo vertinimu, V. Chvatovas nepagrįstai padidino įmonės turto vertę, jos nesumažino, toliau vykdė nuostolingą veiklą ir sudarinėjo bendrovei nenaudingus sandorius.
Administratorius taip pat nustatė, kad per trejus metus iki bankroto iš įmonės sąskaitų V. Chvatovui atlikta 452,9 tūkst. eurų bankinių mokėjimų. Šią sumą su 5 proc. palūkanomis administratorė siekė prisiteisti, tačiau Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 11 dieną ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bendrovė neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus V. Chvatovas jos atžvilgiu atliko. Šią nutartį dar galima apskųsti.
Po obligacijų emisijų – bankrotas ir teisėsaugos tyrimas
2023 metų liepą, spalį ir lapkritį „Baltų tinklo prekyba“ išleido tris obligacijų emisijas, už kurias buvo numatytos 13 proc. palūkanos. Be to, iš vieno asmens bendrovė pasiskolino 110 tūkst. eurų. Iš viso taip pritraukta daugiau nei 1 mln. eurų.
Įmonei netrukus bankrutavus, investuotojai kreipėsi į prokuratūrą ir paprašė įvertinti V. Chvatovo veiksmus bei galimus jo ryšius su „Taurus fondu“.
Generalinė prokuratūra BNS patvirtino, kad nuo 2024 metų rugpjūčio vyksta ikiteisminis tyrimas. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti. Tyrime vertinamos galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo bei kitų nusikaltimų aplinkybės.
Prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigė, kad išsamesnė informacija neviešinama, siekiant nepakenkti tyrimui. Jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, o atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Investuotojams atstovaujantis advokatas Pranas Švedas, kuris konsultavo bendrovę dėl obligacijų platinimo, BNS sakė, kad nukentėjo apie 20 žmonių – daugiausia fiziniai asmenys ir kelios įmonės. Jo teigimu, investuotojai buvo suklaidinti, nes netrukus po obligacijų išleidimo bendrovė deklaravo nuostolingą veiklą, o vadovas, kaip įtariama, galėjo pasisavinti gautas lėšas.
P. Švedas teigė, kad investuotojams buvo pateiktos vienokios finansinės ataskaitos, tačiau netrukus po obligacijų išleidimo paskelbta apie maždaug 2 mln. eurų nuostolius ir susidariusią bankrotinę situaciją. Advokato teigimu, prekės galėjo būti perleistos kitai įmonei, o pinigai išvesti, nors ankstesnius 19 metų bendrovė veikė tvarkingai.
Advokatas taip pat sakė įtariantis, kad investuotojams pateikti suklastoti duomenys, o skolintos lėšos, kurios turėjo būti skirtos apyvartiniam kapitalui ir veiklai, galėjo būti pasisavintos, o vėliau inicijuotas bankrotas.
V. Chvatovas tvirtino, kad obligacijas platino P. Švedas ir dar vienas asmuo.
Investuotojų pareiškime, kurį matė BNS, nurodoma, kad jiems buvo pateikti duomenys apie pelningą bendrovės veiklą ir daugiau kaip 3,4 mln. eurų likvidų turtą. Obligacijų išpirkimas buvo užtikrintas įkeičiant reikalavimo teises, prekių atsargas ir 100 proc. akcijų, tačiau, investuotojų teigimu, akcininkas nuslėpė informaciją apie išduotus milijoninius vekselius.
Investuotojai nurodė, kad 2024 metų sausį V. Chvatovas juos patikino, jog įmonės rezultatai geri. Tačiau jau po mėnesio paaiškėjo, kad sąskaitos areštuotos, nes „Taurus fondas“ buvo pradėjęs aštuonias vykdomąsias bylas prieš „Baltų tinklo prekybą“.
Pareiškėjų teigimu, bendrovė „Taurus fondui“ buvo išdavusi vekselių, apie kuriuos investuotojai nežinojo. Iki obligacijų išleidimo jų suma siekė apie 1,3 mln. eurų, o vėliau išduota dar daugiau nei 1,4 mln. eurų vertės vekselių.
Investuotojai mano, kad V. Chvatovas vekseliais sąmoningai pablogino įmonės padėtį ir galėjo būti susitaręs su „Taurus fondu“ dėl tyčinio bankroto. Pareiškime faktiniu fondo vadovu įvardijamas Andrius Šteimantas, todėl prokuratūros prašoma įvertinti jo ir V. Chvatovo veiksmus bei galimą ryšį. Registrų centro duomenimis, „Taurus fondui“ vadovauja Algirdas Gutauskas, o A. Šteimantas yra valdybos narys.
2024 metų kovą V. Chvatovas pats kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas jo prašymo tuomet netenkino. Byla iškelta tų pačių metų birželį Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymu, nes bendrovė jai buvo skolinga 236,4 tūkst. eurų.
P. Švedas teigė negalintis komentuoti galimų „Baltų tinklo prekybos“ ir „Taurus fondo“ susitarimų, nes neturi konkrečių tai patvirtinančių įrodymų.
„Taurus fondas“ kaltinimus atmeta
„Taurus fondo“ vadovas Algirdas Gutauskas BNS sakė, kad fondas „Baltų tinklo prekybą“ finansavo nuo 2019 metų. Įmonei buvo teikiamos faktoringo paslaugos, vėliau skolintos lėšos, o šiuo metu fondas yra vienas didžiausių bendrovės kreditorių.
A. Gutauskas neigė investuotojų įtarimus dėl galimų fondo sąsajų su „Baltų tinklo prekyba“ ir pabrėžė, kad juos sieja tik kreditoriaus bei skolos išieškotojo santykiai.
Jo teigimu, po bendrovės bankroto „Taurus fondas“ bendravo su kitais kreditoriais, tarp jų ir P. Švedu. A. Gutauskas sakė, kad advokatas per pirmą pokalbį suabejojo fondo kreditorinio reikalavimo egzistavimu ar jo dydžiu. Vėliau, anot jo, paaiškėjo, kad investuotojų prievolėms užtikrinti buvo įregistruotas jau fondui įkeistas turtas.
Dėl šios situacijos fondas kreipėsi į Notarų rūmus. Notarų garbės teismas nusprendė įkeitimą įregistravusiai notarei skirti griežtą papeikimą. A. Gutausko vertinimu, obligacijų platintojai tinkamai neįsigilino į bendrovės padėtį, investuotojams įkeitė kitam kreditoriui priklausiusį įkeistą turtą, o dabar kaltųjų ieško siekdami sumažinti savo atsakomybę.
A. Gutauskas taip pat teigė, kad jei fondas būtų kaip nors susijęs su „Baltų tinklo prekyba“, jis nebūtų inicijavęs bylos dėl tyčinio bankroto. Fondo tikslas, anot jo, yra padėti teisėsaugai nustatyti atsakingus asmenis ir surasti galimai iš įmonės išvestą turtą.
„Taurus fondo“ vadovas aiškino, kad „Baltų tinklas“ kartais vėluodavo atsiskaityti, todėl finansavimas buvo teikiamas su sąlyga, jog skolai bus išduodami vekseliai. Jo teigimu, tai įprasta priemonė finansuotojo rizikai mažinti, o informaciją apie išieškojimą pagal vekselius investuotojai galėjo rasti viešuose registruose ir kredito biurų ataskaitose.
Fondo valdybos narys A. Šteimantas taip pat neigė turintis asmeninių ryšių su V. Chvatovu ir atmetė teiginius apie galimą jų susitarimą. Jis tvirtino, kad tokie kaltinimai kenkia jo, A. Gutausko ir „Taurus fondo“ reputacijai.
V. Chvatovas sukčiavimą neigia ir žada grąžinti dalį lėšų
Rugpjūčio pabaigoje V. Chvatovas pripažino, kad dėl situacijos nukentėjo žmonės ir kad tai yra skaudu, tačiau sukčiavimo kaltinimus atmetė. Jis teigė, kad bankroto administratorė neatliko veiksmų, kurie būtų atskleidę tyčinį bankrotą ar kitus neteisėtus veiksmus.
Vėliau V. Chvatovas sakė, kad, advokato patarimu, vykstant tyrimui situacijos nekomentuos. Vis dėlto praėjusią savaitę BNS jis patvirtino ketinantis skųsti teismo sprendimą ir dalį pinigų grąžinti.
V. Chvatovas tvirtino žinantis, kur panaudotos obligacijomis pritrauktos lėšos, tačiau jų paskirties išsamiau neatskleidė. Vėliau jis paaiškino, kad dalis pinigų buvo skirta ankstesnėms paskoloms ir kitiems finansiniams įsipareigojimams refinansuoti, o likusi dalis – įmonės apyvartiniam kapitalui.
Vadovas pripažino, kad įmonėje buvo padaryta klaidų, ne viskas suvaldyta, o rinkos padėtis pasikeitė. Jis taip pat sakė daliai nukentėjusiųjų ketinantis pinigus grąžinti iš savo lėšų ir pabrėžė, kad obligacijų pinigai nebuvo pavogti.
V. Chvatovas teigė pats tapęs įmonės kreditoriumi, tačiau kartu jai ir likęs skolingas. Jis aiškino praradęs gerokai daugiau turto, nei susigrąžino.
Jo teigimu, įmonės finansinė padėtis pablogėjo dėl ginčo su „Taurus fondu“ dėl įsipareigojimų pagal vekselius. Nepavykus susitarti dėl atsiskaitymo sąlygų, kreditorius pradėjo priverstinį išieškojimą, o banko sąskaitų areštas apribojo galimybes mokėti tiekėjams, darbuotojams ir kitiems kreditoriams bei priimti naujus užsakymus.
V. Chvatovas pripažino, kad „Taurus fondas“ buvo vienas bendrovės kreditorių ir anksčiau teikė jai finansines paslaugas, tačiau neigė, kad investuotojų lėšos per šį fondą buvo išvestos. Jis taip pat tvirtino, kad informacija apie turto ir sąskaitų apribojimus buvo pateikiama viešuose registruose, įmonės dokumentuose bei sąskaitų išrašuose ir nebuvo slepiama.
Registrų centrui pateiktoje 2025 metų jau likviduojamos „Baltų tinklo prekybos“ ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė patyrė 2,4 mln. eurų nuostolį. 2024 metais nuostolis siekė 1,36 mln. eurų, o pajamos – 1,2 mln. eurų. 2023 metų ataskaitos įmonė nėra pateikusi.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
