Šią vasarą keliuose fiksuojama itin skaudi statistika – avarijose žuvo tris kartus daugiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai. Be to, kas penktas žmogus, kurį šiemet ugniagesiams teko išlaisvinti iš sumaitoto automobilio, jau buvo miręs. Ekspertas D. Kanapinskas aptarė galimas tragedijų priežastis ir klaidas, kurių vairuotojai turėtų vengti.
Jauniems vairuotojams trūksta patirties
Pasak D. Kanapinsko, jauniems vairuotojams dažnai koją pakiša patirties stoka ir nepagrįstas pasitikėjimas savimi. Jis atkreipė dėmesį, kad nemažai skaudžių eismo įvykių, tarp jų ir šią vasarą pasibaigusių 19-mečių žūtimi, įvyko vairuojant galiniais ratais varomus automobilius.
Ekspertas pabrėžė, kad pats automobilio tipas nėra blogas – bet kuri transporto priemonė gali būti saugi, jei ją vairuoja tinkamai pasirengęs žmogus. Vis dėlto jauni vairuotojai dažniausiai mokosi ir egzaminą laiko su priekiniais ratais varomais automobiliais. Vėliau persėdus į galiniais ratais varomą, neretai galingesnę transporto priemonę, jos elgesys gali būti netikėtas.
Situacija tampa dar pavojingesnė išjungus elektronines pagalbos sistemas, tokias kaip antipraslydimo funkcija. Tuomet automobilis gali tapti sunkiai suvaldomas, ypač vairuotojui, neturinčiam pakankamai patirties.
D. Kanapinskas taip pat atkreipė dėmesį į netinkamą vairuotojo sėdėseną. Jei sėdynė nustatyta taip, kad vairas laikomas ištiestomis rankomis, o vairuotojas posūkyje turi atitraukti nugarą nuo atlošo, jis praranda dalį kontrolės. Lenktyniniuose automobiliuose naudojamos kitokios sėdynės, tvirtinimo sistemos, kaklo įtvarai ir šalmai ne be priežasties, tačiau kasdieniame automobilyje tokia įranga nebūtų įprasta.
Atsargumo reikia ir vairuojant visais ratais varomus automobilius. Priklausomai nuo situacijos, jie gali elgtis kaip galiniais arba priekiniais ratais varomos transporto priemonės, todėl vairuotojas turi žinoti, kaip toks automobilis reaguos skirtingomis aplinkybėmis.
Ekspertas ragino nepervertinti savo galimybių ir po kelionės įvertinti savo veiksmus. Jei kitas vairuotojas signalizavo garso signalu, mirktelėjo žibintais, pristabdė ar parodė gestą, verta pagalvoti ne tik apie galimą jo nepasitenkinimą, bet ir apie tai, ar pats vairuotojas nepadarė klaidos.
Jo teigimu, vairavimą, kaip ir bet kurią kitą veiklą, reikėtų analizuoti: suprasti, ką buvo galima padaryti kitaip, kad nekiltų pavojinga situacija ir nebūtų pakenkta kitiems eismo dalyviams.
Galingas automobilis gali būti smagus, tačiau jam suvaldyti būtina patirtis. Elektroninės sistemos – ABS, antipraslydimo funkcija ir vairo korekcijos – skirtos vairuotojo klaidoms sušvelninti, tačiau jos nepadės, jei pasirinktas greitis neatitinka kelio sąlygų ar situacijos. Šiuolaikinis automobilis yra tarsi važiuojantis kompiuteris, bet saugumas priklauso nuo to, ar vairuotojas sugeba veikti kartu su jo sistemomis.
Kas vasarą lemia tragiškas avarijas?
Nors žiemą vairavimą apsunkina slidi kelio danga ir sudėtingos oro sąlygos, vasarą taip pat daugėja eismo įvykių bei žūčių. D. Kanapinsko vertinimu, šiltuoju metų laiku vairuotojai gali rinktis nesaugų greitį.
Jis pasakojo, kad pavasarį pasirodžius saulei ir atšilus orams kai kurie vairuotojai tarsi atsipalaiduoja. Tuomet gali padaugėti avarijų, o papildomų klausimų kyla ir dėl kelio dangos. Šią vasarą, nepaisant gausaus lietaus, dalis tragiškų eismo įvykių įvyko esant sausai dangai, todėl vandens pleišto poveikį tokiais atvejais galima atmesti.
Tuomet svarbiausiais veiksniais lieka greitis, reakcijos laikas, saugus atstumas ir gebėjimas tinkamai elgtis netikėtoje situacijoje. Tai aktualu tiek automagistralėse, tiek krašto keliuose.
Ekspertas priminė paprastą fiziką. Važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu, per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 14 metrų. Važiuojant 90 kilometrų per valandą greičiu, per tą patį laiko tarpą įveikiama jau 25 metrai. Vadinasi, net trumpas dėmesio praradimas gali turėti rimtų pasekmių.
Ypač pavojinga tai atliekant lenkimo manevrą ir išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Jei iš priekio atvažiuojantis automobilis taip pat viršija greitį, o greitį viršija ir lenkiantis vairuotojas, atstumas tarp jų sutrumpėja daug greičiau. Pavyzdžiui, 500 metrų atkarpa gali būti įveikta dvigubai greičiau, todėl vairuotojams būtinas kritinis mąstymas ir gebėjimas realiai įvertinti situaciją.
D. Kanapinskas pabrėžė, kad pirmieji dveji vairavimo metai, kai naudojamas klevo lapas ir galioja tam tikri apribojimai, dažnai būna saugiausi. Vėliau dalis vairuotojų ima manyti jau viską mokantys ir galintys elgtis kaip nori. Tačiau tokios klaidos gali kainuoti labai brangiai.
Panaši tendencija pastebima ir tarp motociklininkų: po pirmųjų atsargesnių metų antraisiais atsiranda daugiau pasitikėjimo, o kartu – ir rizikingų sprendimų. Šios vasaros žūčių statistika rodo, kad jų pasekmės gali būti tragiškos.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
