Šiltesnis oras dažnai paskatina žmones ieškoti naujų romantinių ir seksualinių nuotykių. Tačiau dermatovenerologas Tadas Raudonis įspėja, kad dalis tokių patirčių gali baigtis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI), kurios ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
Pasak gydytojo, dėl venerinių ligų pacientų daugiau pradedama sulaukti dar pavasarį. Vasarą vizitų pas medikus sumažėja, nes žmonės atostogauja ir keliauja, o rudens pradžioje išryškėja nesaugių lytinių santykių pasekmės.
Rudenį išryškėja vasaros pasekmės
VUL Dermatovenerologijos centro vadovas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Santaros klinikose dėl LPI pacientų skaičius iš esmės išlieka stabilus visus metus. Vis dėlto pavasarį diagnozuojama daugiau įvairių infekcijų, o rugsėjį ir spalį taip pat fiksuojamas jų augimas.
Rudenį dažniau nustatomos chlamidiozė, sifilis, gonorėja ir kitos ligos. Tokį vėlavimą iš dalies lemia LPI inkubacinis laikotarpis – nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios dažnai praeina kelios savaitės. Be to, simptomai apskritai gali nepasireikšti.
Gydytojas pateikė chlamidiozės ir sifilio pavyzdį: šių infekcijų požymiai, jeigu jie atsiranda, gali būti pastebimi tik po kelių savaičių. Todėl vasarą žmonės dažnai dar keliauja ar atostogauja, o į medikus kreipiasi tik tada, kai pajunta sveikatos sutrikimus.
Europoje infekcijų daugėja
Dažniausiai nustatomoms LPI priskiriamos chlamidiozė, gonorėja ir sifilis. Lietuvoje pernai buvo neįprastai daug sifilio atvejų, tačiau šiemet tokios pačios tendencijos, anot T. Raudonio, nematyti.
Praėjusiais metais ligoninėje gydyta nemažai užleistų sifilio atvejų. Šiemet neurosifilio atvejų galbūt nustatoma mažiau, tačiau bendras kitų infekcijų skaičius išlieka stabiliai didelis.
Lietuvos oficialią statistiką taip pat iškreipia tai, kad dalis žmonių gydosi privačiai. Tokie atvejai ne visada patenka į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro registrus, o vėliau – į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis.
Dėl to Lietuvoje registruojamas sergamumas chlamidioze ir gonorėja yra maždaug 10 kartų mažesnis nei Europos vidurkis. Gydytojas abejoja, ar tai atspindi tikrąją situaciją, nes sunku manyti, kad lietuviai šiomis dažniausiomis infekcijomis serga taip retai.
Tuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pastaruosius kelerius metus fiksuoja ryškų chlamidiozės ir sifilio atvejų augimą visoje Europoje.
Mažiau prezervatyvų, daugiau rizikos
T. Raudonio teigimu, LPI plitimui įtakos turi ir kintantis seksualinis elgesys. Lietuvoje dažniau rengiami svingerių vakarėliai, taip pat praktikuojamas vadinamasis cheminis seksas.
Gydytojas pastebi, kad žmonės tampa laisvesni, vis dažniau klausia apie cheminę prevenciją ir rečiau renkasi prezervatyvus. Tai reikšmingai padidina tikimybę užsikrėsti ir perduoti infekciją kitiems.
Pacientai taip pat domisi PrEP – preekspozicine ŽIV infekcijos profilaktika. Populiarėja ir Doxy-PEP, kai po nesaugių lytinių santykių vieną kartą vartojami antibiotikai. Nors toks sprendimas nėra palankus atsparumo antibiotikams požiūriu, gydytojas jį vertina kaip geresnį variantą nei jokios apsaugos ir negydoma infekcija.
Kaip patikimą ir jau dešimtmečius naudojamą apsaugos priemonę gydytojas primena prezervatyvus.
Cheminio sekso metu psichoaktyviosios medžiagos gali sumažinti savikontrolę ir paskatinti labiau rizikuoti. Kartu didėja ir priklausomybės rizika.
Daugiau nei pusė LPI atvejų nustatoma jaunesniems nei 35 metų žmonėms, tačiau pacientų būna įvairaus amžiaus. Vyrai sudaro 60–70 proc. besikreipiančiųjų.
LPI gali lemti nevaisingumą
Savalaikė diagnostika svarbi todėl, kad negydomos infekcijos gali būti užleistos. T. Raudonis LPI įvardija kaip vieną pagrindinių nevaisingumo priežasčių visuomenėje.
Užsikrėsti galima ne tik per vaginalinius, bet ir per oralinius bei analinius lytinius santykius. Oraliniai santykiai laikomi šiek tiek saugesniais, tačiau nesaugiai jų metu taip pat galima perduoti daugumą lytiškai plintančių infekcijų.
Su nesaugiais lytiniais santykiais siejama ir didesnė kai kurių vėžinių ligų rizika. Ypač svarbus žmogaus papilomos virusas (ŽPV), galintis sukelti kondilomas lytinių organų srityje. Iš beveik 200 ŽPV potipių kai kurie siejami su didesne vėžio rizika.
Moterims tai gali būti gimdos kaklelio, vyrams – varpos vėžys, o abiem lytims – tiesiosios žarnos ir gerklų vėžys. Lietuvoje nuo ŽPV jau kurį laiką skiepijamos mergaitės, o pastaruoju metu vakcina skiriama ir berniukams.
Vis dėlto didelė dalis suaugusių Lietuvos gyventojų nuo šio viruso nėra paskiepyti. Suaugusiųjų skiepijimo apimtys nėra didelės, o viena pagrindinių priežasčių – vakcinos kaina. Viena dozė vidutiniškai kainuoja apie 150 eurų, o per šešis mėnesius reikia trijų dozių.
Simptomų gali visai nebūti
Viena didžiausių problemų, pasak gydytojo, yra tai, kad iki 90 proc. LPI atvejų gali nesukelti jokių simptomų. Todėl savijauta savaime neįrodo, kad žmogus neužsikrėtė, net jeigu vasarą buvo keli partneriai ir nesaugių lytinių santykių.
Jeigu požymiai atsiranda, jie gali pasireikšti gausesnėmis išskyromis, skausmu ar perštėjimu šlapinantis, dažnesniu poreikiu šlapintis arba bėrimais lytinių organų srityje. Išsitirti reikėtų ir po nesaugių santykių su nenuolatiniu partneriu.
Gydytojas pabrėžia, kad žmonės nėra raginami atsisakyti lytinių santykių ar turėti mažiau partnerių – gyvenimo būdas gali būti įvairus. Tačiau lytiškai aktyviems žmonėms, turėjusiems kelis partnerius, nesaugių santykių arba tais atvejais, kai partneriui nustatyta infekcija, rekomenduojama pasitikrinti.
Į medikus verta kreiptis net nejaučiant jokių negalavimų. T. Raudonis taip pat ragina gydytojui atvirai papasakoti apie galimus rizikingus kontaktus: dermatovenerologų tokios istorijos nestebina, todėl gėdytis ar slėpti svarbios informacijos nereikėtų.
