Režisieriaus Andrei Kutsilos dokumentinis filmas „Laiškai iš nutildytos šalies“ Venecijos kino festivalyje pelnė specialų apdovanojimą, skiriamą dokumentiniam kinui. Kartu su lietuvių režisiere ir prodiusere Giedre Žickyte, kompozitoriais Vygintu Kisevičiumi ir Pauliumi Kilbausku bei garso režisieriumi Sauliumi Urbanavičiumi sukurtas filmas įvertintas „Golden Globes Impact Prize for Documentary“, kurį skiria „Auksiniai gaubliai“ ir „Artemis Rising Foundation“.
Apdovanojimo komisijoje šiemet dirbo filipiniečių kilmės amerikiečių aktorė Liza Soberano, „Auksinių gaublių“ prezidentė Helen Hoehne, „Oskaro“ laureatė, prodiuserė ir „Artemis Rising Foundation“ įkūrėja Regina K. Scully, „Oskaro“ laureatė, prodiuserė bei organizacijos „Impact Partners“ bendraįkūrėja Geralyn White Dreyfous ir bendrovės „Think-Film Impact Production“ įkūrėja bei generalinė direktorė Danielle Turkov Wilson.
Komisijos vertinimu, filmas krizę, kuri dažnai sutraukiama iki antraščių ir statistikos, parodo per žmogišką patirtį. Jame atskleidžiami itin sunkūs sprendimai, padedantys išsaugoti žmogiškumą. Nors pasakojimo ištakos – Baltarusijoje, filmo tema peržengia vienos valstybės ribas: jis kalba apie meilę per atstumą ir kovą, todėl gali būti atpažįstamas daugeliui žiūrovų. Komisija pabrėžė, kad asmeninės istorijos čia tampa universalios.
Prie apdovanojimo – ir piniginė premija
Filmo kūrėjams taip pat skirta 10 tūkstančių JAV dolerių premija.
Lenkijoje gyvenančio baltarusių režisieriaus A. Kutsilos filmas šiuolaikinės Baltarusijos vaizdą kuria per penkių žmonių, patyrusių režimo represijas ir smurtą, istorijas.
Per pasaulinę premjerą Venecijoje filme balsas suteiktas žmonėms, kuriuos Baltarusijos valdžia siekia nutildyti. Jautrus ir sukrečiantis gimtosios šalies portretas sujaudino bei sužavėjo žiūrovus. Dar prieš premjerą režisierius festivalio meno vadovui Albertui Barbera perdavė politinių kalinių laiškus. Filme parodyta Baltarusijos realybė festivalio auditorijai tapo skaudžiu atradimu.
Pasakojimas paremtas iš kalėjimo, tremties ir pogrindžio rašytais asmeniniais laiškais. Stebimoji dokumentika jame derinama su archyviniais kadrais ir animacija, sukurta pagal kalėjime rastus piešinius.
Apie apdovanojimą sužinojęs režisierius A. Kutsila teigė, kad komanda juo labai džiaugiasi ir tikisi, jog šis įvertinimas padės dar labiau atkreipti dėmesį į filmą bei jo temą. Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu, jog vis daugiau sudėtingas ir skaudžias temas nagrinėjančių dokumentinių filmų pasiekia aukščiausio lygio kino festivalius.
Apdovanojimas atkreipia dėmesį į šalia vykstančią tragediją
Filmo koprodiuserė G. Žickytė sakė, kad Venecijos festivalio programoje buvo parodyta daug stiprių kūrinių, todėl „Golden Globes“ žiuri įvertinimą laiko ypač reikšmingu.
Anot jos, apdovanojimas padeda priminti apie skaudžią realybę, vykstančią visai šalia Lietuvos. Po premjeros ne vienas žiūrovas prisipažino nė neįsivaizdavęs, kad tokio masto represijos vyksta šiandien. G. Žickytė taip pat išskyrė režisieriaus pasirinktą jautrią ir autentišką kino kalbą: jis apie skaudžią tikrovę kalba ne deklaratyviai, o pasakoja ją tarsi savo paties išgyventą istoriją. Pasak jos, filmas leidžia pajusti, ką reiškia būti nuolat sekamam ar įkalintam, o toks autorinis kinas padeda represijas patiriantiems žmonėms išlikti matomiems ir neleidžia jų istorijoms išnykti.
Po taikių protestų Baltarusijoje 2020 metais Aleksandro Lukašenkos režimas pradėjo brutalų susidorojimą su kitaminčiais. Daugybė opozicijos atstovų ir laisvės siekusių žmonių buvo priversti išvykti, įkalinti, sužaloti arba nužudyti.
Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nauja pasipriešinimo banga. Į ją režimas atsakė dar griežtesnėmis represijomis, o viešas nepritarimas valdžiai tapo neįmanomas. Politiniai kaliniai ryšį su išoriniu pasauliu palaikė laiškais – būtent jie tapo pagrindine filmo pasakojimo medžiaga.
A. Kutsilos, Lenkijoje gyvenančio baltarusių dokumentinio kino režisieriaus, kūriniai buvo rodyti ir apdovanoti svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentinio kino festivaliuose, tarp jų – IDFA, „DOK Leipzig“, „Hot Docs“ ir Krokuvos kino festivalyje.
Po 2020 metų protestų režisierius buvo priverstas palikti Baltarusiją. Įsikūręs Lenkijoje, jis toliau kūrė filmus, o pastaruosius penkerius metus daugiausia dėmesio skyrė represijas patiriančių ir tremtyje gyvenančių baltarusių istorijoms.
„Laiškai iš nutildytos šalies“ sukūrė kino gamybos kompanijos „DocEdu Foundation“ iš Lenkijos, „Moonmakers“ iš Lietuvos ir „inselfilm produktion“ iš Vokietijos. Filmo gamybą ir jo pristatymą Venecijos tarptautiniame kino festivalyje iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.
Lietuvos kino teatruose filmas bus rodomas 2027 metų pavasarį.
