Vestuvės dažnai siejamos su džiaugsmu ir jautriomis akimirkomis, tačiau už įsimintinos šventės slypi ne tik emocijos, bet ir kruopštus finansų planavimas. Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ Lietuvos vestuvių planuotoja, prekių ženklo „Lapės vestuvės“ įkūrėja ir žurnalo „ELLE Lithuania Wedding“ vyriausioji redaktorė Laura Vagonė pasakojo apie vestuvių rinkos užkulisius, skirtingus biudžetus, lietuvių požiūrį į pinigus ir tikrąją planuotojo paslaugų vertę.
Laurą kalbino „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė.
Per 20 metų prisidėjo prie rinkos pokyčių
L. Vagonė teigė per savo 20 metų karjerą prisidėjusi prie Lietuvos vestuvių rinkos formavimo. Jos kelias prasidėjo nuo straipsnių rašymo ir atviro požiūrio į tuo metu egzistavusias problemas, o vėliau išaugo į gerai žinomą asmeninį prekių ženklą.
Planuotoja save vadina vestuvių rinkos Lietuvoje influencere ir pripažįsta matanti, kaip keitėsi ši sritis bei kokį vaidmenį joje atliko pati.
Kalbėdama apie požiūrį į pinigus, ji prisiminė nuo jaunystės vadovavusis taisykle, kad euras kišenėje yra geriau nei euras iš jos. L. Vagonė yra dirbusi keltų kompanijoje Švedijoje ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), o sukaupta patirtis padėjo jai ryžtis kurti savo verslą bei prisiimti atsakomybę.
Vis dėlto išgarsėjęs asmeninis vardas tapo ir verslo plėtros ribojimu. Daugelis klientų nori, kad jų šventėje dalyvautų pati Laura, o ne kitas jos komandos narys.
Pokalbyje taip pat nuskambėjo dažnai svečius kankinantis klausimas – kokią sumą įdėti į vestuvių vokelį. L. Vagonė pasakojo, kad patarimo šiuo klausimu neseniai teiravosi ir jos draugas Naglis Bierancas.
Jos nuomone, reikėtų vertinti, kokios sumos negaila konkrečiam žmogui: jeigu 100 ar 200 eurų neatrodo per daug, tačiau 400 eurų jau būtų gaila, į vokelį galima dėti 300 eurų.
Didesnes pajamas turintys klientai išlaidas tikrina dar atidžiau
L. Vagonė paneigė įsitikinimą, esą turtingi žmonės į pinigus žiūri nerūpestingai. Anot jos, kuo didesnis kliento biudžetas ir turtas, tuo atidžiau jis vertina kiekvieną biudžeto eilutę.
Planuotoja teigė dar nesutikusi kliento, kuris visiškai nesidomėtų „Excel“ lentelėje nurodytomis išlaidomis.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į paslaugų sektoriuje išliekančią problemą – dalis specialistų nedrįsta aiškiai įvardyti savo darbo kainos. L. Vagonės nuomone, paslaugų teikėjas neturėtų jaustis nepatogiai kalbėdamas apie atlygį, nes tai yra jo parduodama paslauga ir nustatyta kaina.
Vestuvių biudžetai gali siekti ir milijoną eurų
Pasak L. Vagonės, vestuvių biudžetai gali būti labai skirtingi. Jos pačios nustatytas planavimo atlygis yra 4 000 eurų, tačiau planuotoja abejoja, ar verta ją samdyti porai, kurios 50 svečių šventės biudžetas siekia 30 000 eurų. Tokiu atveju reikšminga dalis pinigų tektų organizatoriaus paslaugai, o ne svečių komfortui.
L. Vagonė yra dirbusi ir su milijono eurų biudžetais. Užsienyje vien šventės vieta gali kainuoti itin daug. Pavyzdžiui, norint išsinuomoti visą gerą viešbutį Pietų Prancūzijoje, papildomai mokama ir už restorano uždarymą, todėl vien vietai gali būti skirta pusė milijono eurų.
Ne blizgučiai, o svečių patogumas
Planuojantiems vestuves L. Vagonė pataria pinigų nešvaistyti vien dėl išorinio efekto, smulkių niekučių ar dovanėlių svečiams, neturinčių emocinės prasmės. Jos manymu, tokia dovana turėtų būti prasminga, pavyzdžiui, medus iš jaunųjų tėvų ūkio.
Planuotoja pabrėžė, kad svarbiausia pasirūpinti šventės kokybe, emocija ir svečių patogumu. Jos teigimu, svečias turi būti pavalgęs, atsigėręs ir nesušalęs – priešingu atveju vakarėlis gali greitai baigtis.
L. Vagonė ragina daugiau investuoti į ilgiau išliekantį įspūdį kuriančius sprendimus: gyvą aukščiausio lygio muziką, kokybiškas patirtis ir išskirtinius pasirodymus. Įspūdį, jos teigimu, sukuria ne vien atlikėjo žinomumas, bet tikras talentas ir sukeliama emocija.
Planuotoja prisiminė vienas vestuves, kuriose klientas buvo užsakęs visą orkestrą. Šis pasirodymas jai tapo viena gražiausių patirčių per visą karjerą – klausydamasi muzikos ji nesulaikė ašarų ir pripažino verkianti iš grožio.
Planuotojas parduoda ne tik organizavimą
L. Vagonė teigė, kad samdydami vestuvių planuotoją klientai perka ne vien tiekėjų paiešką, sąrašo sudarymą ar dekoracijų derinimą. Didelę paslaugos dalį sudaro psichologinis palaikymas, pagalba įveikiant spaudimą, konfliktų sprendimas ir emocinė parama.
Nors jos honorarai yra dideli, L. Vagonė pripažino vis dar besijaučianti nepatogiai, kai per šventę jaunieji ar jų tėvai viešai jai dėkoja. Tačiau tokie žodžiai ją taip pat labai sujaudina, todėl kiekvieną kartą ji susigraudina.
Per kelis dešimtmečius Lietuvos vestuvių rinka, pasak L. Vagonės, pasiekė pasaulinius standartus. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar šventė rengiama Italijos viloje, ar Lietuvoje, svarbiausia išlieka gebėjimas suderinti racionalų biudžetą, pagarbą svečiams ir tikras emocijas.
