Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje daug dėmesio sulaukė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe vizitas Maskvoje. Apie tai, kas galėjo būti aptarta susitikime, viešumoje pateikiamos skirtingos versijos. Geopolitikos ekspertai ragina informaciją vertinti atsargiai, o institucijos pabrėžia, kad, jei Rusijai iš tiesų buvo perduotas signalas dėl Baltijos šalių, dabar svarbiausia stebėti Maskvos reakciją.
Apie CŽA vadovo kelionę į Maskvą, protestus dėl masinės migracijos ir Norvegijos karaliaus Haraldo V mirtį tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi tv3.lt žurnalistės Toma Andrulytė ir Ona Šniukštaitė.
Ką Maskvoje aptarė CŽA direktorius?
Šią savaitę J. Ratcliffe lankėsi Maskvoje. Ketvirtadienį užsienio žiniasklaida skelbė, kad per vizitą daugiausia dėmesio galėjo būti skirta Baltijos regionui. Remiantis žiniasklaidos šaltiniais, Rusijos pareigūnai esą įspėti neeskaluoti konflikto su NATO, ypač Baltijos šalyse.
Tokios žinios kai kuriems užsienio politikos ir saugumo ekspertams atrodė kaip teigiamas signalas Baltijos valstybėms. Jų vertinimu, tai galėtų rodyti, kad Jungtinės Valstijos išlaiko dėmesį regiono problemoms.
Tačiau kiti specialistai pabrėžė, jog šaltinių pateikiamą informaciją būtina vertinti atsargiai, nes dėl susitikimo turinio skelbiamos nevienodos versijos.
„The New York Times“ neseniai pranešė, kad į Maskvą per slaptą vizitą atvykęs CŽA direktorius norėjo neoficialiai perduoti savo niūrų vertinimą apie Rusijos karo prieš Ukrainą eigą. Leidinio šaltinių teigimu, J. Ratcliffe ragino Rusiją susitarti anksčiau, nei jos karinė ir ekonominė padėtis dar labiau pablogės.
Protestai dėl migracijos virto konfliktu
Praėjusį savaitgalį Lietuvos sostinėje surengti du skirtingų temų renginiai: eitynės prieš rasizmą ir protestas prieš masinę migraciją. Nacionalistų bendruomenės mitinge kilo konfliktas – protestuotojus užpuolė kelios dešimtys žmonių.
Policijos duomenimis, maždaug 30–40 asmenų grupė įžūliu elgesiu ir vandalizmu demonstravo nepagarbą aplinkai. Du įtariamieji buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę, o dėl viešosios tvarkos pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Masinės migracijos klausimas aktualus ne tik Lietuvoje. Apie jį vis dažniau diskutuojama ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. „Deutsche Welle“ pranešė, kad Seutos gyventojai, prieš mėnesį susidūrę su dideliu migrantų antplūdžiu, taip pat pradėjo protestuoti.
Ketvirtadienį protestuotojai padegė migrantų stovyklą, susirėmė su policija, o maždaug 70 žmonių karinę transporto priemonę apmėtė akmenimis ir kitais daiktais. Vietos gyventojai mėgino neleisti Raudonojo Kryžiaus transportui pasiekti paplūdimio. Ispanijos vėliavas laikantys protestuotojai skandavo „Jie turi išvykti“ ir „Šalin Raudonąjį kryžių“, skelbė „Deutsche Welle“.
Po Haraldo V mirties sostą perima jo sūnus
Penktadienį paskelbta apie Norvegijos karaliaus Haraldo V mirtį. Po monarcho netekties visuomenėje kilo klausimų, kokia bus tolesnė šalies monarchijos tvarka.
Kaip nurodė „Reuters“, sostą po Haraldo V mirties perima jo sūnus princas Haakonas. Iki buvusio karaliaus laidotuvių Norvegijoje bus paskelbtas kelias dienas truksiantis nacionalinis gedulas.
Norvegijoje naujasis karalius bus pasveikintas keliais iškilmingais renginiais, tačiau jų mastas neprilygs ceremonijoms, rengiamoms Jungtinės Karalystės monarchams. Po pranešimo apie tėvo mirtį naujasis monarchas turi pasirinkti savo vardą ir devizą.
Vyriausybė pranešė, kad naujasis Norvegijos karalius pasirinko Haakono VIII vardą. 53-ejų monarchas taip pat išsaugojo tą patį devizą, kurį pasirinko jo tėvas, senelis ir prosenelis: „Viskas Norvegijai“.
Oficialios karūnavimo ceremonijos, per kurią Haakonui ant galvos būtų uždėta karūna, nebus, rašo „Reuters“.
Apie šiuos įvykius ir daugiau pasakojama laidoje „Sukasi pasaulis“, kurią galima žiūrėti ir „YouTube“.
Laidos temos:
- 00:00–21:44 – CŽA direktoriaus vizitas Maskvoje: apie ką kalbėta ir ką tai gali reikšti Lietuvai?
- 21:45–41:50 – praėjusio savaitgalio protestai sostinėje: ar migracijos klausimas didina konfliktus visuomenėje?
- 41:51–57:56 – Norvegijos karaliaus Haraldo V mirtis: kaip Europos monarchijos elgiasi mirus valdovams?
