Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad dabartinė migracijos politika nėra nuosekli. Jo manymu, būtina ją iš esmės peržiūrėti ir aiškiai įvardyti valstybės prioritetus.
Pirmadienį žurnalistams politikas sakė, kad kvotų sistema ir su ja susiję siūlymai atskleidžia chaotišką situaciją. Pasak jo, valstybei vis dar trūksta aiškumo, kaip ši sistema veikia, kokių darbuotojų reikia Lietuvai ir kokie turėtų būti pagrindiniai užsieniečių integracijos kriterijai.
Reikia aiškiai įvardyti, kokių darbuotojų Lietuvai trūksta
V. Sinkevičiaus teigimu, rengiant migracijos politiką pirmiausia būtina nustatyti, kokių specialistų ir darbuotojų šaliai reikia. Taip pat, jo nuomone, turi būti sukurti aiškūs atvykusių užsieniečių integracijos mechanizmai bei jų vertinimo kriterijai.
Politikas pabrėžė, kad kvota negali būti tik bendras skaičius, į kurį automatiškai patenka visi atvykstantieji. Esą reikia matyti, kas sudaro šią kvotą, ir užtikrinti, kad dabartiniai bei ateityje nustatyti skaičiai nekeltų visuomenėje įtampos.
Be to, V. Sinkevičius ragino įvertinti galimus kvotų apėjimo būdus ir pasirūpinti, kad nustatyta sistema veiktų realiai, o ne tik formaliai.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pasikeitusius migracijos iššūkius. Anksčiau, prieš 15 metų, Lietuva daugiausia sprendė savo piliečių išvykimo problemas, o dabar susiduria su į šalį atvykstančių žmonių srautais. Politikas teigė teigiamai vertinantis tai, kad Lietuva tapo patraukli talentams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir vilkikų vairuotojams, tačiau pabrėžė, jog valstybė turi tiksliai apibrėžti savo prioritetus.
Kaip skelbė BNS, I. Ruginienė rugpjūčio pradžioje kritikavo Gitano Nausėdos siūlymą įteisinti naują terminuotų darbo leidimų užsieniečiams modelį. Juo būtų siekiama paspartinti imigrantų prašymų nagrinėjimą, tačiau pasibaigus dvejų metų darbo leidimui užsieniečiai turėtų išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui.
Seimas šiam pasiūlymui jau pritarė po svarstymo. Iki jo priėmimo liko vienas balsavimas.
Skelbta, kad terminuoti darbo leidimai būtų tinkamiausi užsieniečiams, neplanuojantiems Lietuvoje gyventi nuolat ar pasilikti ilgesniam laikui. Jie galėtų būti taikomi, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojams ir statybininkams, atvykstantiems dirbti ne ilgiau kaip dvejus metus.
Pagal siūlomą modelį jų atvykimo ir prašymų nagrinėjimo procedūros būtų spartesnės, kad verslas galėtų greičiau įdarbinti žmones, kai neranda vietos darbuotojų. Vis dėlto po dvejų darbo metų šie užsieniečiai privalėtų bent šešiems mėnesiams išvykti iš Lietuvos.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
