Koncerno vadovas Oliveris Blume ir „Volkswagen“ markės vadovas Thomas Schäferis pradėjo svarbių susitikimų su darbuotojais ciklą. Pirmasis neeilinis susirinkimas antradienio rytą surengtas Volfsburge, o iki rugpjūčio pabaigos devyni tokie susitikimai suplanuoti skirtingose Vokietijos gamyklose.
2024 metų pabaigoje buvo susitarta, kad iki 2030-ųjų „Volkswagen“, „Audi“, „Porsche“ ir programinės įrangos padalinio „CARIAD“ darbuotojų skaičius Vokietijoje bus sumažintas maždaug 50 tūkst.
O. Blume teigimu, administracinės ir kitos netiesioginės „Volkswagen“ veiklos išlaidos vis dar yra daugiau kaip 30 proc. didesnės nei tiesioginių konkurentų. Siekiant konkurencingo sąnaudų lygio, teoriniai skaičiavimai rodo, kad visame pasaulyje pokyčių mastas galėtų prilygti maždaug 50 tūkst. darbo vietų.
Vis dėlto koncerno vadovas pabrėžia, kad tai nėra galutinai nustatytas privalomas atleidimų skaičius. Tikroji apimtis priklausys nuo to, kiek pavyks sutaupyti pertvarkant organizacinę struktūrą, supaprastinant procesus ir sumažinant kitas išlaidas.
Darbuotojų atstovai prie šių 100 tūkst. žmonių priskaičiuoja dar apie 40 tūkst. specialistų, dirbančių Emdeno, Hanoverio, Cvikau ir „Audi“ Nekarsulmo gamyklose.
Keturių gamyklų perspektyvos – neaiškios
Šių keturių Vokietijos gamyklų ateitis tapo vienu pagrindinių vadovybės ir profsąjungų konflikto taškų.
O. Blume patvirtino, kad bendrovė šiuo metu negali garantuoti Emdeno, Hanoverio, Cvikau ir Nekarsulmo gamykloms konkurencingos gamybos apimties kitą dešimtmetį. Tačiau jis taip pat nurodė, kad sprendimas uždaryti kurią nors konkrečią gamyklą dar nepriimtas.
Koncerno skaičiavimu, Europoje reikia atsisakyti daugiau kaip 500 tūkst. automobilių metinės gamybos pajėgumų pertekliaus. Nors Vokietijos gamyklų sąnaudos per pastaruosius metus vidutiniškai sumažėjo apie 20 proc., vadovybės nuomone, šių pastangų nepakanka.
Jei atskiroms gamykloms nepavyktų pritraukti naujų modelių ar papildomų užsakymų, „Volkswagen“ svarstytų kitokią pramoninę veiklą. Osnabriuko gamyklos atveju jau vyksta pažengusios derybos su gynybos pramonės įmonėmis.
Vadovybę spaudžia ir darbuotojai, ir akcininkai
Darbuotojų atstovai pripažįsta, kad rinkoje kyla iššūkių, tačiau griežtai atmeta sprendimus, paremtus žmonių atleidimu ar gamyklų uždarymu.
„IG Metall“ vadovė ir „Volkswagen“ stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja Christiane Benner sukritikavo planą veiklos pelno maržą padidinti iki 9 proc. Jos vertinimu, dabartinėmis geopolitinėmis ir rinkos sąlygomis toks tikslas yra nerealus.
Profsąjunga ir darbo taryba reikalauja, kad vadovybė kiekvienai Vokietijos gamyklai pateiktų aiškų ilgalaikį veiklos planą.
O. Blume susiduria ir su akcininkų spaudimu. Didžiausia „Volkswagen“ akcininkė „Porsche SE“, per kurią koncerną kontroliuoja Porsche ir Piëchų šeimos, paragino sprendimus priimti nedelsiant ir pareiškė, kad bendrovė pasiekė istorinį lūžio tašką.
Galutinis pertvarkos mastas kol kas nėra patvirtintas. Kitas reikšmingas etapas numatytas rugsėjį, kai „Volkswagen“ planus svarstys koncerno stebėtojų taryba. Iki tol vadovybė susitikimuose su darbuotojais mėgins paaiškinti, kodėl dabartinių taupymo priemonių nebepakanka bendrovės išlikimui ir konkurencingumui užtikrinti.
