Šiemet Žolinė bus minima šeštadienį, todėl įprastai nuo pirmadienio iki penktadienio dirbantys žmonės papildomos poilsio dienos negaus. Vis dėlto daugeliui darbuotojų penktadienį, rugpjūčio 14-ąją, darbo diena turės būti viena valanda trumpesnė. Tiems, kurie dirbs per pačią Žolinę, už darbą priklausys mažiausiai dvigubas atlygis, o tam tikrais atvejais – ir 2,5 karto didesnis.
Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje yra šventinė diena, tačiau šiemet ji sutampa su šeštadieniu. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad Darbo kodeksas nenumato savaitgalį esančių švenčių perkėlimo į artimiausią darbo dieną. Todėl žmogui, kuris šeštadienį ir taip nedirba, papildomas laisvadienis dėl Žolinės nepriklauso.
Tokia pati tvarka bus taikoma ir kitąmet: 2027 metų rugpjūčio 15-oji išpuls sekmadienį. Kadangi Lietuvoje šventinės dienos į pirmadienį ar kitą artimiausią darbo dieną neperkeliamos, papildomo laisvadienio darbuotojai negaus ir tada.
Tačiau šiemet Žolinė keičia penktadienio, rugpjūčio 14-osios, darbo laiką. Pagal Darbo kodeksą diena prieš šventę trumpinama viena valanda. Tad darbuotojas, kuris įprastai penktadienį dirba iki 17 valandos, paprastai turėtų baigti darbą 16 valandą.
Ši taisyklė netaikoma darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą. VDI nurodo, kad tarp jų yra sveikatos priežiūros specialistai, mokytojai, dėstytojai, farmacininkai ir kiti darbuotojai, įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų birželio 21 dienos nutarimu Nr. 496 patvirtintą sąrašą.
Svarbu, kad išimtis taikoma ne visiems žmonėms, kurie dirba mažiau nei aštuonias valandas per dieną. Ji skirta būtent tiems, kuriems teisės aktuose nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma. Todėl ne visą darbo laiką dirbantys, pamainomis dirbantys, nuotoliniu būdu dirbantys ar suminę darbo laiko apskaitą turintys darbuotojai vien dėl tokio režimo teisės į trumpesnę prieššventinę dieną nepraranda. Jei jiems netaikoma įstatyme numatyta išimtis, rugpjūčio 14-ąją darbo laikas turi būti mažinamas visa valanda, o ne proporcingai.
Jei penktadienį valanda nesutrumpinama, ji tampa viršvalandžiu
Kai kuriose įmonėse, pavyzdžiui, veikiančiose nepertraukiamai, darbuotojai negali tiesiog išeiti valanda anksčiau. Vis dėlto tai nepanaikina jų teisės į trumpesnę prieššventinę darbo dieną.
Jei dėl darbo organizavimo rugpjūčio 14-ąją tenka dirbti visą įprastą laiką, papildoma valanda laikoma viršvalandiniu darbu ir turi būti apmokama pagal viršvalandžiams taikomą tvarką. Darbdavys paprastai negali vienašališkai įpareigoti darbuotojo dirbti šį laiką – tam reikalingas rašytinis jo sutikimas.
VDI primena, kad pagal Darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalį viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti tik gavęs darbuotojo rašytinį sutikimą. Tačiau sutikimo gali nereikėti atliekant visuomenei būtinus ir nenumatytus darbus, siekiant išvengti nelaimės, pavojaus ar avarijos arba skubiai likviduoti jų padarinius.
Taip pat išimtis galima, kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio daug darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba galėtų būti sugadintos medžiagos, produktai ar įrenginiai. Sutikimo nereikia ir tuo atveju, jei tokia galimybė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Vien darbdavio patogumo nepakanka, kad prieššventinė valanda būtų ignoruojama. Kita vertus, jei darbuotojas rugpjūčio 14-ąją pagal darbo ar pamainų grafiką apskritai nedirba, trumpesnis laikas į kitą dieną neperkeliamas. VDI pabrėžia, kad tokiu atveju Darbo kodeksas nenumato galimybės sutrumpinti, pavyzdžiui, rugpjūčio 13-osios darbo dieną.
Darbas per Žolinę garantuoja bent dvigubą atlygį
Rugpjūčio 15-ąją dirbantiems darbuotojams taikomos kitos taisyklės. Kadangi Žolinė yra šventinė diena, už kiekvieną tądien dirbtą valandą turi būti mokama ne mažiau kaip dvigubai. Tai galioja ir tada, kai darbuotojas į darbą iškviečiamas papildomai, ir tada, kai ši diena iš anksto įrašyta į jo grafiką.
Pavyzdžiui, jei įprastas darbuotojo valandinis atlygis yra 10 eurų neatskaičius mokesčių, už darbo valandą per Žolinę jam priklausytų mažiausiai 20 eurų neatskaičius mokesčių.
Tačiau šventinę dieną dirbtas laikas ne visada yra viršvalandinis. Didesnis – mažiausiai 2,5 karto – atlygis taikomas tuomet, kai darbuotojas jau yra išdirbęs nustatytą savaitės darbo laiko normą ir papildomai dirbdamas per Žolinę ją viršija. Tokiu atveju darbas laikomas viršvalandiniu darbu šventinę dieną.
VDI, remdamasi Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalimi, nurodo, kad už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių dienos naktį turi būti mokama ne mažiau kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio.
Tad esant 10 eurų įprastam valandiniam tarifui, paprasta darbo valanda per Žolinę būtų apmokama mažiausiai 20 eurų, o tuo pat metu ir viršvalandine tapusi valanda – mažiausiai 25 eurais neatskaičius mokesčių.
Naktinė pamaina: tarifai nesumuojami
Jei pamaina per Žolinę tęsiasi naktį, negalima automatiškai sudėti šventinei ir naktinei pamainai taikomų tarifų. Darbo kodekse nėra atskiro tarifo už darbą šventinės dienos naktį.
VDI aiškina, kad tokiu atveju pasirenkamas darbuotojui palankesnis, didesnis dydis. Todėl už darbą šventinės dienos naktį turi būti mokama ne mažiau kaip dvigubai, kaip už darbą šventinę dieną. Jeigu ta pati valanda dar yra ir viršvalandinė, atlygis turi siekti mažiausiai 2,5 karto įprastą darbo užmokestį.
Vietoje pinigų galima pasirinkti papildomą poilsį
Darbuotojas už darbą per Žolinę gali pasirinkti ne tik didesnį atlyginimą, bet ir laiką, kuris būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų. Tokį sprendimą turi priimti pats darbuotojas ir pateikti prašymą – darbdavys negali vienašališkai pakeisti didesnio atlygio papildomu poilsiu.
Papildomas laikas skaičiuojamas ne vien pagal faktiškai dirbtų valandų skaičių. Darbo laikas dauginamas iš konkrečiu atveju Darbo kodekse nustatyto koeficiento.
Taigi, jei per Žolinę darbuotojas dirbo 4 valandas ir už jas turėtų gauti dvigubą atlygį, pasirinkus poilsio laiką prie kasmetinių atostogų būtų pridėtos 8 valandos.
Darbdavys nesutrumpino dienos arba nesumokėjo – kur kreiptis?
Jeigu rugpjūčio 14-ąją darbo diena nebuvo sutrumpinta, nors darbuotojui tai priklausė, arba už darbą Žolinės dieną sumokėta kaip už įprastą darbo laiką, savo teises galima ginti darbo ginčų komisijoje.
VDI nurodo, kad dėl netinkamai apmokėto faktiškai dirbto laiko ar nesutrumpintos prieššventinės darbo dienos paprastai reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą. Toks terminas taikomas ir ginčams dėl laiku ar tinkamai neišmokėto darbo užmokesčio.
Pateikiant prašymą reikia aprašyti situaciją, aiškiai suformuluoti reikalavimą ir pridėti jį pagrindžiančius dokumentus. Tai gali būti darbo sutartis, banko sąskaitos išrašai, elektroniniai laiškai ar kiti įrodymai.
Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas komisijoje darbuotojui yra nemokamas. Paprastai prašymas turi būti išnagrinėtas per vieną mėnesį nuo jo gavimo arba trūkumų pašalinimo. Motyvuotu darbo ginčų komisijos pirmininko sprendimu terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.
Nors rugpjūčio 15-oji yra šventinė diena, apsipirkimo planai daugeliui nesikeis. Naujienų portalui tv3.lt prekybos tinklai „Maxima“, „Lidl“, „Iki“, „Norfa“ ir „Senukai“ patvirtino, kad šių metų Žolinę parduotuvės dirbs įprastu grafiku.
Vis dėlto konkrečių parduotuvių darbo laikas gali skirtis, todėl prieš vykstant apsipirkti verta pasitikrinti pasirinktos parduotuvės grafiką.
