Deividui Kumeliui – vos 31 metai, todėl nemažai krepšinio gerbėjų dar gali prisiminti jį žaidžiantį aikštėje.
Buvęs gynėjas atstovavo Lietuvos U17 ir U20 rinktinėms, rungtyniavo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), turėjo sėkmingą etapą Nyderlanduose, o jo sąskaitoje vis dar yra Belgijos ir Nyderlandų lygos rezultatyvių perdavimų rekordas – 20. Dar prieš daugiau nei metus jis žaidė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).
Vis dėlto pastaruoju metu D. Kumelis žaidėjo karjerą vis labiau derino su trenerio darbu. Šioje srityje jo pasiekimai jau ima lenkti tai, ką jis nuveikė kaip krepšininkas.
Vienas ryškiausių jo laimėjimų – U23 rinktinės pergalė pasaulio 3×3 čempionate. Be to, sausį treneris gavo progą vadovauti BNXT lygos Roterdamo „Rotterdam City“ komandai. Sezono pabaigoje ekipa išvengė paskutinės vietos lygoje.
D. Kumelis pripažįsta, kad suderinti skirtingas veiklas nėra paprasta, tačiau, jo teigimu, norint viskas įmanoma. Didžiausią krūvį, pasak jo, patiria šeima.
Treneris turėjo galimybę likti Roterdame ir būtų tapęs vienu iš nedaugelio užsienyje dirbančių lietuvių. Tačiau šeimos aplinkybės bei įsipareigojimai Lietuvos 3×3 rinktinėms lėmė sprendimą grįžti į Lietuvą. Čia jis perėmė Šakių „Vyčio-VDU“ vairą.
Krepsinis.net kalbėjosi su D. Kumeliu apie netikėtai atsivėrusį šansą Nyderlanduose, perėjimą nuo žaidėjo prie trenerio, 3×3 krepšinį, ambicijas ir ateities planus.
Nuo žaidėjo prie trenerio
D. Kumelis pasakojo, kad trenerio statusas jam nebėra naujiena – treniruoja jau gana ilgai, nors pats žaidė iki neseniai. Jis neskelbė oficialiai baigiantis karjerą, nes neplanuoja visko iš anksto ir gyvena šia diena.
Trenerio darbe jis mato daugiau perspektyvų. Sprendimą palengvino ir patirta trauma. Be to, finansinė situacija žaidžiant ir treniruojant skiriasi. Praėjusį sezoną jo veiklos iš esmės nekonfliktavo: sezono metu jis rungtyniavo 5×5 krepšinyje, turėjo 3×3 elementų, o vėliau vis daugiau dėmesio skyrė trijulių krepšiniui. Lietuvos 3×3 rinktinė ir „Vytis“, kaip aiškino treneris, yra susiję projektai.
Susidomėjimas trenerio darbu atsirado dar tada, kai jam buvo 18–19 metų. Pirmuoju įgūdžių treneriu jis įvardijo Valiulį, kurio darbas jį sudomino. D. Kumelis pats pradėjo gilintis į individualių įgūdžių tobulinimą, šia tema dirbo kartu su Žygimantu Šeštoku ir Sauliumi Kuzminsku.
Vėliau išvykus į LKL ir užsienį šis procesas buvo pristojęs, tačiau mintis apie trenerio kelią niekur nedingo. Nyderlanduose D. Kumelis ėmė papildomai dirbti su vaikais, vėliau treniravo U16 komandą, su kuria tapo čempionu. Darbą jis galėjo derinti su savo treniruotėmis.
Po to Nyderlanduose pradėjo darbuotis su 3×3 jaunimo rinktinėmis, o vėliau sulaukė pasiūlymo grįžti į Lietuvą ir treniruoti mūsų rinktinę. Tuo metu jis dar žaidė ir gilino žinias Vytauto Didžiojo universitete, pasirinkęs sporto studijas.
Sprendimas rinktis trenerio kelią buvo paremtas ne vien pašaukimu. D. Kumelis teigė realistiškai vertinęs savo situaciją, uždarbį ir ateities galimybes. Jis niekada neuždirbo tiek, kad galėtų ramiai leisti vasarą, todėl šios aplinkybės taip pat paskatino persiorientuoti.
Apie galimą karjeros krypties keitimą jis rimčiau pradėjo svarstyti maždaug 2019 metais, kai su kariškių rinktine laimėjo olimpiadą Kinijoje. Tada kilo minčių nebežaisti ir išmėginti kitą kelią, tačiau pergalė suteikė naujos motyvacijos. Nors turėjo pasiūlymų vykti į užsienį už 2000 eurų, D. Kumelis nematė, kaip galėtų tuo pasinaudoti, todėl dar kurį laiką žaidė ir ieškojo būdo derinti rungtyniavimą su treniravimu.
Karjerą nulėmė ir aplinkybės
Vertindamas žaidėjo karjerą, D. Kumelis pabrėžė sėkmės svarbą. Daug kas priklauso nuo to, ar sportininkas atsiduria tinkamoje vietoje tinkamu metu.
Užsienyje jis rungtyniavo ne aukščiausio lygio komandose, o Nyderlanduose turėjo sezoną, kai buvo pripažintas MVP. Tada krepšininkas rinkdavo po 15 taškų ir atlikdavo po 7,5 rezultatyvaus perdavimo. Jo manymu, po tokio sezono galėjo atsiverti daugiau galimybių, tačiau jis neturėjo agento, kuris padėtų žengti kitą žingsnį.
Po to sezono atsirado tik variantai Vokietijos trečiojoje lygoje ir Nyderlanduose. Vėliau Nyderlanduose likęs klubas bankrutavo. D. Kumelis svarstė, kad galbūt nesutiko tinkamų žmonių, kurie padėtų rasti tinkamą ekipą. Jis kaip pavyzdį minėjo Stenionį: geras pasirodymas gali atverti daugiau galimybių, įskaitant kvietimą į rinktinę.
Nyderlandai jam patiko ne tik dėl krepšinio, bet ir dėl šalies kultūros. D. Kumelis išskyrė kitokią darbo tvarką – sausio atlyginimą ten gaudavo jau sausio 20 dieną. Per kelerius metus jis užmezgė ryšių, o jo pasiekimus primena ir lygos rekordas – 20 rezultatyvių perdavimų.
Galimybė vadovauti Roterdamo komandai atsirado netikėtai. D. Kumelis norėjo ją išbandyti, kad vėliau nereikėtų gailėtis. Klubas norėjo, kad jis sugrįžtų, tačiau šįkart treneris nusprendė likti Lietuvoje.
BNXT lygos komandos vairą perėmęs vasarį, jis gavo progą dirbti aukščiausiame lygyje. Iki jo atvykimo ekipa buvo iškovojusi vieną pergalę, o sezoną baigė su keturiais laimėjimais ir išvengė paskutinės vietos.
Ši patirtis D. Kumeliui suteikė daugiau pasitikėjimo savo darbu. Jis suprato, kad trenerio veiklai turi skirti pagrindinį dėmesį. Treneris pasakojo daug dirbantis, dalyvaujantis seminaruose ir dalijantis 3×3 krepšinyje sukaupta patirtimi.
Jį ypač sužavėjo galimybė atsidurti kitoje barikadų pusėje. Anksčiau jis stebėdavo trenerius ir komandas, o Roterdame pats atsidūrė Čempionų lygos komandos arenoje, dalyvavo spaudos konferencijose ir turėjo skambinti treneriams, kuriuos laiko aukščiausio lygio specialistais, kad pasiteirautų apie žaidėjus.
3×3 rinktinė ir pasaulio čempionų titulas
Su 3×3 krepšiniu D. Kumelis susidūrė dar 2016–2017 metais, kai su kitais žaidėjais vykdavo į Rygą, į „Ghetto games“, rinkti reitingo taškų ir siekti pergalių.
Žaisdamas Nyderlanduose jis nebuvo pakviestas į Lietuvos rinktinę ar jos atranką. Tuo metu Nyderlandai rengėsi olimpinėms žaidynėms ir jiems trūko 3×3 žaidėjų, todėl D. Kumeliui buvo pasiūlyta padėti ruoštis olimpiadai. Prieš Tokijo olimpines žaidynes jis draugiškuose turnyruose vilkėjo Nyderlandų antrosios 3×3 rinktinės aprangą.
Ši patirtis vėliau padėjo, kai po poros metų Nyderlanduose buvo ieškoma jaunimo trenerių. D. Kumelis dalyvavo trijuose ar keturiuose pokalbiuose, įrodė savo tinkamumą ir pradėjo trenerio kelią 3×3 krepšinyje. Vis dėlto noras dirbti Lietuvoje ir siekti tikslų su savais žmonėmis paskatino priimti pasiūlymą grįžti.
U23 rinktinės triumfą pasaulio čempionate treneris vadino neapsakomu jausmu. Nors šis pasiekimas nebuvo plačiai apdainuotas, komandai jis yra istorinis. D. Kumelis pabrėžė, kad norint laimėti reikia sunkaus darbo, o įtakos turi ir burtai bei sėkmė. Šiemet komanda taip pat rengiasi U23 čempionatui.
Treneris džiaugiasi, kad 3×3 krepšinis Lietuvoje įgauna vis daugiau prasmės. Jo teigimu, ši disciplina netrukdo 5×5 krepšiniui ir nėra jo konkurentė – tai paraleliai egzistuojanti krepšinio rūšis.
D. Kumelis mano, kad žaisdami 3×3 krepšininkai tampa laisvesni, geriau skaito žaidimą ir dažniau mėgaujasi aikštėje. Ypač jis ragino jaunimą išbandyti trijulių krepšinį, kuriame yra tik dvi pozicijos, nuolat besikeičiančios priklausomai nuo situacijos.
Jo manymu, abiejų formatų derinimas turi vien privalumų. 3×3 reikalauja įvairių apgaulingų judesių ir gebėjimo skaityti kiekvieną ataką, o šie įgūdžiai vėliau praverčia ir 5×5 krepšinyje. Skiriasi tik žaidimo specifika ir erdvių išdėstymas.
Ambicijos – neapsiriboti LKL
D. Kumelis kol kas negali pasakyti, kuri krepšinio rūšis ateityje taptų jo prioritetu. Jis dirba abiejose srityse ir sprendimą palieka ateičiai.
Vyriausiojo trenerio darbas Šakių klube jam yra galimybė įsitvirtinti ir 5×5 Lietuvos rinkoje. Anot D. Kumelio, neprisistatęs specialistas dažnai sunkiai gauna asistento vietą, nebent turi ryšių arba jam pasiseka. Vyriausiojo trenerio pozicija, jo vertinimu, leidžia lengviau padaryti šuolį į priekį.
Tačiau D. Kumelis neslepia, kad LKL nelaiko galutiniu karjeros tikslu. Jis norėtų ne apsistoti Lietuvos aukščiausioje lygoje, o ateityje dirbti dar aukštesniame lygyje.
Treneris pripažįsta, jog šiuo požiūriu jam pasisekė – jis gana anksti suprato, kokia galėtų būti kita gyvenimo kryptis po žaidėjo karjeros. Vis dėlto tranzicija nėra lengva, o jos sudėtingumas priklauso ir nuo lygio, kuriame sportininkas rungtyniavo. D. Kumelio nuomone, mylimas darbas tampa malonesnis.
Žaidėjo karjeros pabaigos jis kol kas neskelbia. D. Kumelis neatmeta galimybės, kad ateityje galėtų grįžti į aikštę, jei nepavyktų rasti trenerio darbo arba tiesiog vėl atsirastų noras žaisti. Konkretaus tikslo jis neturi ir sako, kad dabar yra laimingas ten, kur yra.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
