Nors geopolitinis neapibrėžtumas ir brangstančios prekės tebėra išbandymas Lietuvos ekonomikai, gyventojų perkamąją galią kol kas palaiko stipri darbo rinka ir kylantys atlyginimai. Vis dėlto artėjantis ruduo gali būti sudėtingesnis: prognozuojama didesnė infliacija, toliau brangsiantis kuras ir gerokai išaugsianti šildymo sezono našta.
Apie ekonomikos perspektyvas ir tai, kaip gyvensime artimiausiu metu, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose, didesnių energijos kainų ir bendro neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika išlieka pakankamai stipri. Šiemet prognozuojamas 2,7 proc. ekonomikos augimas, o kitąmet – 2,4 proc. Darbo rinka tebėra aktyvi, nedarbas sumažėjęs, o atlyginimų augimo prognozė padidinta: šiemet darbo užmokestis turėtų kilti 9,4 proc., nors kitais metais augimas turėtų būti šiek tiek lėtesnis.
Vis dėlto šioje situacijoje yra vienas svarbus „bet“ – kainų didėjimas. Rugpjūtį infliacija sudarė 5,6 proc., tačiau spalį mėnesinė infliacija, tikėtina, peržengs 6 proc. ribą. Vidutinis kainų lygis šiemet, prognozuojama, bus 5 proc. aukštesnis nei pernai.
G. Šimkus pažymėjo, kad nors kainos auga, kitąmet šis procesas turėtų lėtėti. Be to, atlyginimų augimas kol kas viršija infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia didėja. Vis dėlto žmonėms labiausiai įsimena tai, ką jie mato degalinių švieslentėse, maisto parduotuvių lentynose ir sąskaitose už komunalines paslaugas.
Kuro ir maisto kainos priklausys nuo kelių veiksnių
Naftos kainos šiuo metu yra panašios į buvusias kovą ir balandį, o tai atsispindi degalinių kainose. Kiek dar gali brangti degalai, paaiškės rengiant biudžeto prognozes. Jei bus matyti, kad kuro kainos kyla, akcizai jiems galėtų būti didinami lėčiau arba greičiau – tai tiesiogiai atsispindėtų degalinėse.
Maisto kainų infliacija Lietuvoje iki šiol buvo palyginti nedidelė ir viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tačiau kitąmet pasaulio rinkose maistas gali brangti dėl klimato sąlygų, prastesnio derliaus ir kitų panašių priežasčių.
Bendrą kainų augimą Lietuvoje daugiausia lemia dvi sritys – degalai ir paslaugos. Pastarųjų kainas stipriai veikia kylantis darbo užmokestis. Kainų didėjimui įtakos turėjo ir mokestiniai pakeitimai. Šie ilgalaikiai sprendimai reikalingi valstybės biudžetui stiprinti egzistencinių grėsmių metu, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie reiškia didesnes kainas.
Palūkanų perspektyva kol kas neaiški
Stabilioje ekonomikoje kainos paprastai nuosekliai didėja, o centrinio banko tikslas vidutiniu laikotarpiu – 2 proc. infliacija. Šiuo metu kainos Europoje kyla 3,3 proc. Siekdamas, kad kuro brangimas nepersimestų į platesnį prekių ir paslaugų kainų augimą, Centrinis bankas didina palūkanų normas ir taip bando pristabdyti šį procesą.
Kiek dar gali didėti palūkanos, kol kas tiksliai atsakyti neįmanoma, nes sprendimai priimami įvertinus visus turimus duomenis. Tačiau infliacinis spaudimas yra padidėjęs, o infliacija užsitęsė ilgiau, nei norėtųsi. Tai rodo Lietuvos banko ir Europos Centrinio Banko prognozės, taip pat rinkų lūkesčiai, kad palūkanų normos gali būti didinamos dar ne kartą.
Šildymo sezonas gali tapti ypač brangus
Šildymas šiemet, tikėtina, kainuos daugiau nei pernai. Dujų kainos yra maždaug dvigubai didesnės nei prieš metus ir vienos aukščiausių per pastaruosius 3–4 metus. Be to, Europos dujų saugyklos užpildytos bene mažiausiai per pastaruosius penkerius metus, o ateities sandoriai rodo, kad palengvėjimo galima tikėtis tik pasibaigus šildymo sezonui.
Prie didesnės naštos prisidės ir panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Šildymo kainų padidėjimas jau fiksuojamas statistikoje, tačiau sezonui dar neprasidėjus gyventojai to realiai nepajuto. Netrukus, pasak G. Šimkaus, šį pokytį pajus visi.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
