Šią savaitę Rusijoje rengiami griežtai kontroliuojami parlamento rinkimai. Kremlius juos vertina kaip galimybę išmatuoti visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje.
Dalis gyventojų pavargo nuo ekonomikos sąstingio ir stiprėjančių Ukrainos atsakomųjų smūgių. Kai kurie rusai taip pat nerimauja, kad po balsavimo V. Putinas gali paskelbti masinę naujų karių mobilizaciją.
Rinkimai vyks rugsėjo 18–20 dienomis. Tai bus pirmasis parlamento balsavimas nuo 2022 metais Rusijos pradėto puolimo Ukrainoje ir tik antrieji nacionaliniai rinkimai po 2024 metais surengtų prezidento rinkimų, per kuriuos V. Putinas pradėjo naują kadenciją.
Balsavimą numatoma organizuoti ir Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos teritorijose.
Karas jau pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių, Rusijoje įvesta griežta cenzūra, nuniokota Rytų Ukraina, o Maskvai pritaikytos beprecedentės Vakarų sankcijos.
Kremliui uždraudus bet kokią karo kritiką, rinkimų biuleteniuose neliko tikros opozicinės partijos. Todėl valdančiajai V. Putino partijai „Vieningoji Rusija“ praktiškai užtikrinta dauguma vietų Valstybės Dūmoje.
Vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP rinkimus pavadino „visiška apgaule“, tačiau kartu teigė, kad Kremlius juos laiko būtinu ritualu ir stengsis užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą.
Tremtyje gyvenantis Rusijos politologas Nikolajus Petrovas sakė, kad net iš anksto nustačius rezultatus balsavimas išlieka svarbus. Jo vertinimu, kaip ir Sovietų Sąjungos laikais, rinkimai turi parodyti piliečių lojalumą.
Rinkimuose – tik V. Putiną palaikančios jėgos
N. Petrovo teigimu, 26 metus valdžioje esančiam V. Putinui svarbu elitui pademonstruoti, kad jis tebėra remiamas, o paprasti žmonės vis dar juo pasitiki.
Iš 450 parlamento vietų pusė bus paskirstyta pagal nacionalinį partijų sąrašų balsavimą, kita pusė – vienmandatėse apygardose visoje šalyje.
Nacionaliniuose rinkimuose dalyvauti leista tik V. Putiną ir karą remiančioms partijoms: valdančiajai „Vieningajai Rusijai“, Komunistų partijai, „Teisingai Rusijai“, nacionalistinei LDPR ir „Naujiesiems žmonėms“.
Vienintelė Rusijoje vis dar veikianti antikarine laikoma partija „Jabloko“ iš rinkimų pašalinta.
Maskvos gatvėje AFP kalbinta aštuoniolikmetė Jevdokija situaciją apibūdino kaip „pasirinkimą be pasirinkimo“. Ji ketino balsuoti už „Jabloko“, raginusią nutraukti kovas Ukrainoje, tačiau partijai pašalinus iš rinkimų dabar balsuos už „Naujus žmones“.
Valdžia pasinaudojo karo aplinkybėmis, kad represijas sustiprintų iki lygio, kokio Rusijoje nebuvo nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Visi pagrindiniai V. Putino oponentai yra kalėjime, tremtyje arba mirę. Tarp jų – pagrindinis jo varžovas Aleksejus Navalnas, 2024 metais miręs Rusijos kalėjime.
Nors valdant V. Putinui parlamento įgaliojimai gerokai sumažėjo, ankstesni įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai Rusijoje neretai sukeldavo įtampą.
2011 metais plačiai paplitę kaltinimai sukčiavimu ir V. Putino sugrįžimas į Kremlių iš ministro pirmininko posto paskatino didžiausius protestus šalyje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Šiemet Maskvoje nedaug kas primena apie vykstančius rinkimus. Rinkimų plakatų beveik nėra – matyti tik bendri valdžios institucijų raginimai balsuoti su šūkiu „Jūsų balsas – Rusijos stiprybė“.
Visuomenę persekioja naujos mobilizacijos baimė
Rinkimai turėtų parodyti, kaip Rusijos gyventojai vertina karą, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių ir paveikusį kasdienį gyvenimą net tų žmonių, kurie gyvena už tūkstančių kilometrų nuo fronto.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje. Jie įvardijami kaip atsakas į Maskvos atakas, tačiau sukėlė kuro trūkumą, milijardų rublių žalą ir civilių žūtis.
Sklandant nuolatiniams gandams, V. Putinas buvo priverstas neigti, kad po rinkimų Maskva planuoja naują mobilizacijos bangą, panašią į nepopuliarų 2022 metų sprendimą pašaukti 300 tūkst. rezervistų.
Kremliaus kritikai, Kyjivas ir kai kurios Vakarų valstybės kaltino V. Putiną būtent tokiais planais.
Rusijos ekspertė Tatjana Stanovaja iš Maskvoje uždrausto Carnegie (Karnagio) Rusijos ir Eurazijos centro mano, kad mobilizacija mažai tikėtina. Jos teigimu, valdžia įdėjo daug pastangų, kad įtikintų rusus nesijaudinti, todėl toks sprendimas ją labai nustebintų.
Ekspertės vertinimu, neišvengiamą pergalę V. Putinas laikytų savo legitimumo ir savo karo legitimumo patvirtinimu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
