Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jei Rusija nuspręstų uždaryti savo karinę bazę šalyje. Tokiais žodžiais jis pratęsė viešą nesutarimą su Kremliumi, po to, kai Vladimiras Putinas netikėtai pareiškė esąs pasirengęs karinį kontingentą išvesti „nors ir rytoj“.
N. Pašiniano teigimu, Rusijos bazė nebeatlieka reikšmingo vaidmens užtikrinant Armėnijos nacionalinį saugumą.
102-oji Rusijos karinė bazė yra Giumri mieste, šalies šiaurės vakaruose, netoli sienos su Turkija. Ilgą laiką ji buvo laikoma svarbiu Maskvos karinės įtakos Pietų Kaukaze simboliu.
Armėnijos vadovo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Jerevanas vis labiau krypsta į vakarietišką užsienio politiką ir tolsta nuo tradicinės sąjungininkės Rusijos.
Per spaudos konferenciją N. Pašinianas pabrėžė, kad Armėnija niekada nekėlė klausimo dėl Rusijos bazės veiklos nutraukimo. Vis dėlto jis pridūrė, kad jeigu Maskva pati nuspręstų uždaryti 102-ąją karinę bazę, Jerevanas tam neprieštarautų.
Premjeras taip pat pareiškė, kad ši bazė niekaip neprisideda prie Armėnijos saugumo.
V. Putinas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Rusija galėtų išvesti savo karius iš bazės „nors ir rytoj“, jeigu Armėnija nuspręstų, kad Rusijos karinis buvimas jai nebereikalingas.
2010 metais sudarytas susitarimas suteikia Rusijai teisę naudotis baze iki 2044 metų. Joje dislokuota maždaug 3 tūkst. Rusijos karių.
Tą pačią dieną Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apkaltino Jerevaną siekiu nutraukti ryšius su Maskva ir stiprinti bendradarbiavimą su NATO.
Ilgamečių sąjungininkių santykiai ypač pašlijo Armėnijai gilinant ryšius su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis. Jerevanas kaltino Rusiją neapsaugojus jo per susirėmimus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
2024 metais Armėnija sustabdė dalyvavimą Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), taip pat ėmėsi veiksmų dėl galimos narystės Europos Sąjungoje.
Šių metų pradžioje Maskva įvedė draudimų ir kitų ribojimų įvairioms Armėnijos prekėms, tarp jų – vaisiams, daržovėms, gėlėms ir gėrimams.
Tuo metu Briuselis pasiūlė Jerevanui prekybos sprendimą, pagal kurį būtų liberalizuota beveik 80 proc. Armėnijos eksporto į ES, panaikinant taikomus muitus.
Tačiau Rusija tebėra viena svarbiausių Armėnijos prekybos partnerių, o pati šalis išlieka stipriai priklausoma nuo rusiškų energetikos išteklių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
