Rusija, anot buvusio šalies prezidento ir dabartinio Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo, negali egzistuoti be „didybės“. Apie tai, remdamasis „Moscow Times“, skelbia ELTA.
D. Medvedevas šią poziciją išsakė per pokalbį su partijos „Vieninga Rusija“ skyrių sekretoriais. Jo teigimu, vadinamieji istoriniai dėsniai Rusijai palieka tik dvi galimybes – būti didžiąja valstybe arba apskritai išnykti.
„Mūsų šalis gali būti arba didžiąja valstybe, arba jos iš viso nebus. Tokie yra istoriniai dėsniai“, – cituojamas D. Medvedevas.
Grasinimai Vakarams nesiliauja
D. Medvedevas laikomas vienu iš pagrindinių Rusijos grasinimų Vakarų valstybėms skleidėjų. Pastaruoju metu jis ne kartą grasino kitoms šalims.
Neseniai politikas pareiškė, kad Berlynas turėtų sulaukti atsako dėl Rusijai pareikštų kaltinimų, susijusių su dronų incidentu Leipcigo oro uoste.
Savo „Telegram“ kanale D. Medvedevas tuomet teigė, kad, atsižvelgiant į dabartinės Vokietijos vadovybės, jo apibūdintos kaip neonacistinės ir rusofobiškos, kursą, esą išgalvota diversija yra mažiausia bausmė. Jis taip pat rašė, kad Vokietija nusipelno tiesioginio smūgio į visas įmones, gaminančias karinę įrangą Banderos klikai, ir galbūt į kitas vietas Berlyne.
Taip pat neseniai D. Medvedevas pagrasino Lietuvai dėl galimo branduolinių ginklų dislokavimo šalies teritorijoje.
TASS cituodamas jį skelbė, kad Lietuva be reikalo svarsto tokią galimybę, nes galimo incidento atveju esą niekas šalies negintų. D. Medvedevas teigė, kad karo konflikto atveju Lietuva išnyktų iš pasaulio žemėlapio ir kad NATO sutarties 5-asis straipsnis nepadėtų.
Lietuvoje svarstomas Konstitucijos pakeitimas
ELTA primena, kad Lietuvos Seimas rudens sesijoje planuoja apsispręsti dėl siūlymo išbraukti Konstitucijos 137-ąjį straipsnį, kuriuo draudžiama Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Tai reiškia absoliutų draudimą, taikomą nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Pagal dabar galiojančią tvarką branduoliniai ginklai Lietuvoje negalėtų būti dislokuoti net tuo atveju, jei tai būtų laikoma būtina NATO atgrasymo sistemos dalimi arba reikalinga Lietuvos ir sąjungininkų gynybai.
Siūlomu pakeitimu būtų panaikintas iš anksto nustatytas konstitucinis ribojimas, kuris agresijos grėsmės ar agresijos atveju neleidžia Lietuvai pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant branduolinį ginklą.
Diskusijos Lietuvoje šiuo klausimu suintensyvėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms pranešus apie svarstymus branduolinius ginklus dislokuoti dar keliose Europos NATO rytinio sparno valstybėse.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
