Seimo narės Orintos Leiputės kabinete aptiktas šikšnosparnis sulaukė ne tik politikės nuostabos, bet ir specialistų dėmesio. Naujienų portalas tv3.lt dėl neįprasto svečio kreipėsi į gamtininką ir šikšnosparnių tyrinėtoją Deividą Makavičių. Jis paaiškino, kaip gyvūnas galėjo patekti į Seimo pastatą ir kaip reikėtų elgtis jį aptikus namuose ar darbovietėje.
Pagalbos dėl šikšnosparnio kreipėsi į specialistą
D. Makavičius pasakojo, kad iš Seimo jam paskambinta prieš dieną ar dvi. Gavęs gyvūno nuotrauką, gamtininkas nustatė, kokia tai šikšnosparnio rūšis, ir patarė, kaip elgtis.
Pasak jo, žmonės, internete ieškodami informacijos apie šiuos gyvūnus, neretai randa jo kontaktus. Todėl kreipimasis dėl O. Leiputės kabinete aptikto šikšnosparnio esą nebuvo išskirtinis.
Gamtininkas nurodė, kad Aplinkos ministerija yra parengusi aiškias rekomendacijas, kaip elgtis radus šikšnosparnį, renovuojant pastatą ar susidūrus su panašiomis situacijomis. Vis dėlto žmonės dažnai renkasi pasitarti telefonu.
D. Makavičiaus teigimu, pastaraisiais metais tokių skambučių daugėja, nes visuomenė vis daugiau sužino apie šikšnosparnius. Specialistą ši tendencija džiugina, nes taip galima suteikti informacijos, kaip tinkamai elgtis susidūrus su šiais gyvūnais.
Gyventojų pranešimai svarbūs ir moksliniams tyrimams. Kadangi šikšnosparniai yra naktiniai gyvūnai, o Lietuvoje juos tiriančių specialistų tėra vos keli, kiekvienas pranešimas padeda kaupti duomenis apie jų paplitimą. Fiksuojamos radimo vietos, radėjai ir kita informacija, kuri papildoma duomenų bazėje.
Šikšnosparniams dabar – itin aktyvus metas
Specialistas teigė nenustebęs, kad šikšnosparnis pasirodė Seime. Šiuo metu jų gyvenime vyksta keli svarbūs procesai.
Vasarą susiformavusios kolonijos jau iširo, jaunikliai užaugo ir tapo savarankiški. Tuo pat metu šikšnosparniai migruoja, o patinėliams prasideda poravimosi sezonas.
Patinėliai specialiais garsais vilioja pateles. Po poravimosi kitų metų birželį patelės dažniausiai atsiveda vieną arba du jauniklius, o retais atvejais – tris.
Taigi šiuo metu šikšnosparnių gyvenime sutampa migracija, pasiruošimas žiemojimui ir poravimosi laikotarpis. Dėl to jų aktyvumas yra ypač didelis.
D. Makavičius atskleidė, kad šikšnosparnis Seime pastebėtas ne pirmą kartą – tai jau septintas toks atvejis. Visi gyvūnai buvo aptikti pastato viduje, o iš viso užfiksuotos trys skirtingos rūšys.
Tokie duomenys leidžia manyti, kad Seimo pastatas šikšnosparniams yra patrauklus ir ateityje panašių atvejų gali pasitaikyti dar daugiau.
Netoliese esanti Neris, želdynai ir šlaitai sudaro tinkamas vietas šikšnosparniams maitintis. Be to, pastatas nėra naujas ir nėra visiškai sandarus, todėl jame gali būti plyšių, ertmių ar ventiliacijos angų, kuriose gyvūnai gali laikinai apsistoti.
Migracijos metu šikšnosparniai taip pat dažnai skrenda palei upes ir kitas natūralias kraštovaizdžio linijas. Tokie objektai jiems tampa patogiais orientyrais.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
