Estijos valdžia nedelsdama reaguotų į pasikeitusį grėsmių vertinimą. Ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad Rusijai paskelbus visuotinę mobilizaciją šalis galėtų iš karto uždaryti sieną.
Apie tai K. Michalas kalbėjo vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, praneša ERR.
Premjeras pabrėžė, kad Estija nuolat seka situaciją Rusijoje. M. Tsahkna taip pat pakomentavo vyriausybės registre paskelbtą dokumentą „Kabineti memo: Vene föderatsiooni mobilisatsioon“ („Vyriausybės memorandumas: Rusijos Federacijos mobilizacija“).
Užsienio reikalų ministras teigė, kad saugumo klausimų kabinete aptariamos įvairios temos, susijusios su Estijos saugumu, taip pat iš anksto vertinami galimi Rusijos veiksmai. Pasak jo, Rusija yra pagrindinis arba vienintelis realus grėsmės Estijos saugumui šaltinis, todėl visuotinė mobilizacija būtų reikšmingas sprendimas, galintis padidinti įtampą šalies viduje.
K. Michalas savo ruožtu akcentavo, kad saugumo padėtis turi būti vertinama reguliariai. Jo teigimu, Rusijos situacija yra labai bloga, o šalies ekonomikoje nėra nė vieno sveiko segmento. Premjeras taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį 30–40 tūkst. žmonių žūsta arba yra sužeidžiami, todėl Rusijai tam tikru metu gali tekti imtis naujų priemonių, kad ji galėtų tęsti karą. NATO ir Europos Sąjungos valstybės, anot jo, turi būti pasirengusios tokiam scenarijui.
Mobilizacija pakeistų grėsmės vertinimą
K. Michalas patvirtino, kad Rusijai paskelbus visuotinę mobilizaciją Estijos siena galėtų būti uždaryta iš karto.
Premjeras paaiškino, jog sprendimai priklauso nuo grėsmės vertinimo. Jis priminė, kad pasienio kontrolės punktai jau buvo greitai uždaromi, kai juose kildavo neramumų. Policijos ir sienos apsaugos departamentas bei vidaus reikalų ministras esą žino, kaip tokį sprendimą įgyvendinti.
Pasak K. Michalo, mobilizacija galėtų pakeisti grėsmės vertinimą, todėl priemonės būtų pasirenkamos atsižvelgiant į tai, ar mobilizacija paskelbta ir kokia jos forma. Priimant su siena susijusius sprendimus, būtų vadovaujamasi abipusiškumo principu.
Premjeras taip pat nurodė, kad pasienio kontrolės punktų darbo laikas jau dabar yra sutrumpintas, o muitinės kontrolė – visapusiška.
Vis dėlto Estijoje iki šiol nebuvo pakankamai paramos iniciatyvoms visiškai uždaryti sieną su Rusija.
Suomija savo sausumos sienos perėjimo punktus su Rusija neribotam laikui uždarė dar 2023 metų pabaigoje. Helsinkis tokį sprendimą aiškino migraciniu spaudimu, kurį, Suomijos teigimu, skatino Rusijos pusė.
Rugpjūčio 13 dieną Estijos vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui neribotam laikui pratęsti 12 valandų per parą taikomą automobilių pasienio kontrolės punktų prie sienos su Rusija darbo režimą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
