Pradėjus slaugyti artimą žmogų, šeimai tenka spręsti daugybę klausimų: kur kreiptis, kokios paslaugos priklauso ir ar už jas reikės mokėti. Lietuvoje yra įvairių pagalbos formų, tačiau dalis slaugančiųjų apie jas nežino ir jomis nepasinaudoja.
J. Pocė pabrėžia, kad artimojo priežiūra neturėtų automatiškai tapti vien šeimos narių atsakomybe. Dėl slaugos žmonėms kartais tenka mažinti darbo krūvį, išeiti iš darbo ar atsisakyti kitų svarbių veiklų, nors egzistuoja nemažai pagalbos galimybių.
Nuo ko pradėti: medicininė slauga ar pagalba buityje?
Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokios pagalbos žmogui reikia – medicininės priežiūros ar pagalbos kasdieniuose buities darbuose.
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose yra medicininė pagalba. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams jas apmoka valstybė. Valstybinės ligonių kasos nurodo, kad tokia slauga teikiama pacientams, kuriems po operacijos sutriko gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savimi. Tokiu atveju poreikį nustato gydytojas.
Paslaugos taip pat skiriamos pacientams, kuriems pagal Sveikatos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną nustatytas mažas, vidutinis arba didelis slaugos poreikis.
Per kalendorinius metus, nustačius mažą poreikį, apmokami 52 apsilankymai – tai laikina slauga. Esant vidutiniam poreikiui, apmokami 156 apsilankymai – nenuolatinė slauga, o nustačius didelį poreikį – 365 apsilankymai, arba nuolatinė slauga.
Jeigu žmogui reikalinga pagalba buityje, gali būti teikiamos maisto parūpinimo, apsipirkimo, namų ruošos, higienos ir kitos paslaugos. Kai pagalbos poreikis didelis, o ligonis sunkus, specialistų komanda gali teikti integralią pagalbą namuose, kad žmogus galėtų likti savo aplinkoje.
Jeigu ilgalaikė priežiūra namuose nepakankama, galima kreiptis dėl slaugos institucijoje. Tokia paslauga tvarkoma per seniūniją; nemokamai per metus skiriama keturi mėnesiai, arba 120 dienų.
Laikinas atokvėpis: galimybė slaugančiajam pailsėti
Slaugantiems artimąjį taip pat gali būti aktuali laikino atokvėpio paslauga. Ji suteikia galimybę tam tikram laikui perduoti priežiūrą specialistams, o slaugančiam žmogui pailsėti, išsimiegoti, išvykti atostogų ar pasirūpinti savo sveikata.
Ši paslauga nereiškia, kad artimasis visam laikui perkeliamas į slaugos namus. Priežiūra gali būti organizuojama paciento namuose, į juos atvykstant specialistų komandai, arba įstaigoje, pavyzdžiui, slaugos ligoninėje, nustatytam laikotarpiui.
Vienam prižiūrimam asmeniui per metus gali būti skiriama ir finansuojama iki 720 valandų laikino atokvėpio paslaugos. Vis dėlto ji teikiama tik tada, kai atitinkami individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiams taikomi reikalavimai.
Nemokama psichologinė pagalba – ir be šeimos gydytojo siuntimo
Artimojo slauga neretai sukelia išsekimą, psichologinę įtampą, nemigą ir ilgalaikį nuovargį, todėl svarbu nepamiršti ir emocinės pagalbos.
J. Pocė primena, kad psichologinė pagalba organizuojama sveikatos centruose ir savivaldybių mastu. Į psichikos sveikatos centrą galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo. Reikėtų pasitikrinti, kuriame centre žmogus yra prirašytas, o jei nėra prirašytas – tai padaryti ir ten kreiptis dėl konsultacijų.
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat organizuoja individualias psichologines konsultacijas – iki šešių konsultacijų. Be to, gali būti rengiami grupiniai emocinės paramos ir streso valdymo užsiėmimai.
Kada slaugant artimąjį galima gauti ligos išmoką?
Dirbantiems žmonėms, kuriems trumpam tenka slaugyti artimąjį, gali priklausyti „Sodros“ ligos išmoka. Teise gauti nedarbingumą gali pasinaudoti ne tik vaikų, bet ir tėvų, senelių ar kitų šeimos narių slaugytojai.
Išmoka mokama, kai dirbančiam žmogui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, pavyzdžiui, šeimos gydytojui nustačius, kad lūžus koją vyrui būtina priežiūra. „Sodra“ ją moka iki 14 kalendorinių dienų, nepriklausomai nuo to, ar slaugomas asmuo dirba.
Svarbu, kad slaugantis žmogus būtų dirbantis ir turėtų reikiamą ligos socialinio draudimo stažą: ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Išmoka gali priklausyti, jeigu:
- susirgo vaikas, įvaikis, globojamas ar laikinai prižiūrimas vaikas, anūkas, kitas šeimos narys, įskaitant tėvus, įtėvius ar sutuoktinį, ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas;
- asmuo yra draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir slaugo draudimo laikotarpiu;
- dėl šeimos nario arba globojamo vaiko slaugos prarandamos darbo pajamos;
- pirmąją slaugos dieną turimas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių stažas per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažas per paskutinius 24 mėnesius;
- asmuo yra jaunesnis nei 26 metų ir reikiamo stažo neįgijo dėl mokymosi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo programą, o nedarbingumas prasidėjo per 6 mėnesius nuo mokslų baigimo;
- reikiamas stažas neįgytas dėl privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, o nedarbingumas prasidėjo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos;
- stažo nepakanka dėl suteiktų vaiko priežiūros atostogų, kurių metu nebuvo mokama vaiko priežiūros išmoka. Tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio iki vaikui, dėl kurio priežiūros buvo suteiktos atostogos, sukako dveji metai.
Nuo pirmos nedarbingumo dienos „Sodra“ moka 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai skaičiuoti negali viršyti dviejų tuo metu galiojusių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Išmokos mokėjimo metu iš apskaičiuotos sumos išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Ji mokama tik už darbo dienas, tenkančias laikinojo nedarbingumo dėl vaiko ar kito šeimos nario slaugos laikotarpiui, kai taikoma penkių darbo dienų savaitė.
Už ilgalaikę artimojo slaugą papildoma išmoka slaugančiam asmeniui nemokama. Tačiau slaugomo žmogaus neįgalumo arba senatvės pensija ir pagalbos poreikių kompensacija iš faktinės savivaldybės, kurioje jis tuo metu yra, teismo nurodymu pereina paskirtam globėjui, atsakingam už šių lėšų tvarkymą.
Techninės priemonės gali palengvinti kasdienę priežiūrą
Slaugą gali palengvinti ir techninės pagalbos priemonės. Kartais pakanka pritaikyti aplinką, kad žmogus taptų savarankiškesnis, o kasdienė priežiūra būtų paprastesnė.
Norint gauti tokias priemones, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis turi išduoti siuntimą ir jame nurodyti ligas bei slaugomam žmogui reikalingas priemones.
Galima gauti funkcines lovas, vaikštynes, neįgaliojo vežimėlius, paaukštintas tualeto kėdes, specialius staliukus ir kitą slaugai skirtą įrangą.
Pavyzdžiui, dėl funkcinės lovos šeimos gydytojas siuntime turi nurodyti ligas ir pažymėti, kad tokia lova reikalinga. Tuomet kreipiamasi į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą, kuriame galima rinktis iš skirtingų variantų. Už dėvėtą lovą priemoka gali būti mažesnė, už naują – didesnė, o už paprastą, rankiniu būdu reguliuojamą lovą priemokos gali visai nebūti. Pagal poreikį vienu metu galima gauti ne vieną, o kelias priemones.
Kai kuriais atvejais kompensuojamos ir slaugos bei priežiūros priemonės. Po operacijų šeimos gydytojas gali išrašyti kompensuojamų tvarsčių, žaizdų gijimui skirtų priemonių ar kitų medicininių reikmenų, jeigu tai numatyta gydymo rekomendacijose.
Kai kuriems pacientams taip pat gali būti kompensuojamos sauskelnės ir kitos higienos priemonės, tačiau tam būtinos specialistų išvados ir nustatytos medicininės indikacijos.
Pasak J. Pocės, viena didžiausių problemų yra informacijos trūkumas. Slaugantys žmonės dažnai turi kreiptis į šeimos gydytoją, ligoninę, savivaldybę, seniūniją ir „Sodrą“, tačiau trūksta vienos vietos, kurioje būtų aiškiai paaiškinta, nuo ko pradėti ir kokių veiksmų imtis konkrečioje situacijoje.
