KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Elektros kaina Lietuvoje smigo 16 procentų: savaitgalį Baltijos šalyse ji siekė vos 6–9 eurus

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 16 proc. ir siekė 96 eurus už megavatvalandę (MWh).

Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, savaitės pradžioje kainas aukštesnes palaikė brangi dujų generacija, nedidelė vėjo elektrinių gamyba ir riboti tarpvalstybiniai pralaidumai. Vis dėlto antroje savaitės dalyje Baltijos bei Šiaurės šalyse sustiprėjusi vėjo generacija sumažino brangesnių elektrinių poreikį. Dėl to savaitgalį vidutinės elektros kainos Baltijos šalyse nukrito iki 6–9 eurų.

„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys teigė, kad būtent antroje savaitės pusėje išaugusi vėjo generacija buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi 16 proc. mažesnę savaitės vidutinę elektros kainą Lietuvoje.

Rugsėjo 14–20 dienomis „Nord Pool“ biržos Latvijos kainų zonoje vidutinė savaitės elektros kaina buvo 96 eurai už MWh, o Estijoje – 70 eurų.

Elektros vartojimas Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc., iki 251 GWh. Šalies elektrinės pagamino 204 GWh elektros – 18 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – ir patenkino 81 proc. Lietuvos poreikio.

Daugiausia elektros Lietuvoje pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba sumažėjo 14 proc., iki 110 GWh. Saulės elektrinių generacija krito 35 proc., iki 49 GWh. Hidroelektrinės pagamino 9 GWh, šiluminės elektrinės – 22 GWh, o kitos elektrinės – 14 GWh.

Vėjo elektrėms teko 54 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinėms – 24 proc., hidroelektrinėms – 4 proc., šiluminėms elektrinėms – 11 proc., o kitoms elektrinėms – 7 procentai.

Elektros importas per savaitę išaugo 54 proc., iki 87 GWh. Iš Švedijos buvo importuota 50 proc. šio kiekio, iš Latvijos – 43 proc., o iš Lenkijos – 7 proc. Tuo metu eksportas iš Lietuvos padidėjo 16 proc., iki 50 GWh: po 46 proc. buvo nukreipta į Lenkiją ir Latviją, o likę 8 proc. – į Švediją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumas Lenkijos kryptimi buvo išnaudotas 65 proc., Lietuvos kryptimi – 22 proc. „NordBalt“ pralaidumo panaudojimas siekė 5 proc. Švedijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?