Sugadinta darbo priemonė, trūkstamos prekės, negrąžintas avansas ar darbdavio įtarimas, kad darbuotojas padarė žalą, savaime nesuteikia teisės vienašališkai mažinti jo atlyginimo. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad išskaitos iš darbo užmokesčio galimos tik įstatymuose numatytais atvejais ir laikantis nustatytos procedūros.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad vien darbdavio patirti ar tariamai patirti nuostoliai nėra pakankama priežastis mažinti darbuotojui priklausančią sumą. Kiekvienai išskaitai turi būti konkretus teisinis pagrindas, o darbuotojo padarytos žalos atveju – nustatytos ir jo atsakomybės sąlygos.
Todėl, pavyzdžiui, parduotuvėje nustatyto prekių trūkumo negalima automatiškai išdalinti visiems tuo metu dirbusiems darbuotojams, jeigu nenustatyta konkretaus žmogaus kaltė.
Kokiais atvejais atlyginimo išskaita galima?
Darbo kodeksas numato, kad iš darbo užmokesčio galima išskaičiuoti tik Darbo kodekse ar kituose įstatymuose nurodytais atvejais.
Pagal Darbo kodekso 150 straipsnį išskaitos galimos siekiant susigrąžinti darbdavio darbuotojui perduotus, tačiau pagal paskirtį nepanaudotus ir negrąžintus pinigus. Taip pat galima išskaičiuoti dėl skaičiavimo klaidos permokėtas sumas, darbuotojo dėl jo kaltės padarytą žalą arba tam tikrais atvejais – atostoginius už atostogas, kurių darbuotojas buvo panaudojęs daugiau, nei buvo sukaupęs.
Pavyzdžiui, jeigu prieš komandiruotę ar reisą darbuotojui perduodama konkreti suma išlaidoms, tačiau dalis pinigų lieka nepanaudota ir nėra grąžinama, šis likutis gali būti išskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau būtina skirti tikrą skaičiavimo klaidą nuo netinkamo teisės aktų taikymo. Skaičiavimo klaida gali atsirasti dėl aritmetinio apskaičiavimo ar kitų darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo veiksmų. Tuo metu netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos, pavyzdžiui, apskaičiuojant atostoginius, savaime nelaikomos skaičiavimo klaida, dėl kurios būtų galima atlikti išskaitą.
Vien žalos fakto nepakanka: turi būti įrodyta darbuotojo atsakomybė
Darbdavys gali reikalauti atlyginti darbuotojo dėl jo kaltės padarytą žalą, tačiau vien nustatyto turto trūkumo ar nuostolio faktas automatiškai neįrodo darbuotojo atsakomybės.
Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį vertinama prarasto arba nuvertėjusio turto vertė, jo nusidėvėjimas, natūralus sumažėjimas ir patirtos išlaidos. Taip pat atsižvelgiama į abiejų darbo sutarties šalių kaltės laipsnį, veiksmus, kurių imtasi siekiant išvengti žalos, darbdavio veiklos pobūdį ir jam tenkančią komercinę bei gamybinę riziką.
Negalima laikyti, kad už trūkumą automatiškai atsako visi tuo metu dirbę darbuotojai. Turi būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė, jos pobūdis ir kitos atsakomybės sąlygos. Dėl šios priežasties parduotuvėje rastos trūkstamos prekės sumos negalima paprasčiausiai padalyti visiems skyriaus darbuotojams ir atitinkamai sumažinti jų atlyginimų.
Įprastai darbuotojo atlygintinos turtinės žalos dydis negali viršyti jo 3 vidutinių darbo užmokesčių. Jeigu žala padaryta dėl didelio neatsargumo, riba siekia 6 vidutinius darbo užmokesčius.
Visą žalą darbuotojas turi atlyginti Darbo kodekse numatytais atvejais. Tai taikoma, kai žala padaryta tyčia, darbuotojo veikoje yra nusikaltimo požymių, jis buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų. Tokia pareiga taip pat gali atsirasti pažeidus konfidencialios informacijos saugojimo pareigą ar susitarimą dėl nekonkuravimo, padarius darbdaviui neturtinės žalos arba kai visiško žalos atlyginimo atvejis nustatytas kolektyvinėje sutartyje.
„Bačkos“ ir vekseliai darbuotojo nuo galimos žalos neapdraudžia
VDI nurodo, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į įvairius fondus, kartais vadinamus „bačkomis“, kad vėliau iš jų būtų dengiama galima žala.
Taip pat nepagrįstu ir neteisėtu laikomas išankstinis vekselio pasirašymas, kai jo tikslas – ateityje padengti darbdaviui galimai padarytus nuostolius.
Darbuotojo materialinė atsakomybė negali būti užtikrinama iš anksto kaupiant jo pinigus neapibrėžtai būsimai žalai. Jei žala iš tiesų padaroma, turi būti nagrinėjamos konkrečios aplinkybės ir taikoma Darbo kodekse nustatyta žalos atlyginimo tvarka.
Išskaitai taikomos ir sumos ribos
Rašytinis darbdavio nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai žala paaiškėjo. Be to, tokia išskaita negali būti didesnė nei vienas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.
Jeigu vieno mėnesio terminas praleistas arba norima išieškoti didesnę sumą, darbdavys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Išieškant žalą taip pat būtina laikytis Civilinio proceso kodekse nustatytų išskaitų dydžių. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus paprastai galima išskaičiuoti 10 proc. Nuo dalies, viršijančios MMA, bet neviršijančios 2 MMA, išskaitoma 30 proc., o nuo dalies, viršijančios 2 MMA, – 50 proc., jeigu įstatymai ar teismas nenustato kitaip.
Kada galima išskaičiuoti permokėtus atostoginius?
Darbo kodekse numatyta ir situacija, kai darbuotojas panaudoja daugiau kasmetinių atostogų, nei buvo įgijęs teisę panaudoti.
Tokiu atveju atostoginiai už viršytą atostogų dalį gali būti išskaičiuojami, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal DK 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį.
Jei darbo sutartis nutraukiama kitu Darbo kodekse numatytu pagrindu, vien tai, kad darbuotojas buvo panaudojęs daugiau atostogų, nei sukaupė per faktiškai dirbtą laiką, nesuteikia darbdaviui teisės išskaičiuoti už jas išmokėtų atostoginių.
Nesutinkate su išskaita? Kreipimosi terminas – 3 mėnesiai
Darbuotojas, manantis, kad žalos išieškojimas ar kita išskaita yra nepagrįsta arba atlikta nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Atlyginimo sumažėjimas netampa teisėtas vien dėl to, kad taip nusprendė darbdavys. Darbuotojas turi teisę žinoti konkretų teisinį pagrindą ir priežastį, dėl kurios atliekama išskaita, o kilus ginčui – ginti savo teises Darbo ginčų komisijoje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
