Visuomenėje tebėra stiprus liekno kūno kultas, dėl kurio kartais siekiama išvaizdos net sveikatos sąskaita. Tuo pat metu pasaulyje sparčiai didėja nutukimo problema. Dietologė Kristina Jasmontienė pabrėžia, kad stebuklingų dietų nėra, o pernelyg griežti draudimai ir nuolatinė kiekvieno kąsnio kontrolė gali įstumti žmogų į užburtą ratą.
Šiandien tarp skirtingų patarimų lengva pasimesti: vieni siūlo atsisakyti angliavandenių, kiti – didinti baltymų kiekį, dar kiti ragina badauti arba skaičiuoti visas kalorijas. Norintiems sulieknėti dažnai pateikiamas ir paprastas, tačiau nejautrus patarimas – mažiau valgyti ir daugiau judėti.
K. Jasmontienė „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė, kad tokia frazė yra neempatiška ir neveiksminga. Jei pakaktų vien suskaičiuoti suvartojamas bei išnaudojamas kalorijas, nutukimo pandemijos pasaulyje nebūtų. Anot jos, šiais dirbtinio intelekto laikais parengti detalius mitybos planus nėra sudėtinga, tačiau vien buhalterinis skaičiavimas problemos neišsprendžia.
Svarbiausias klausimas renkantis mitybos planą
Dietologė ragina, renkantis bet kokią mitybos sistemą ar dietą, pirmiausia savęs paklausti, ar tokių taisyklių būtų įmanoma laikytis ilgą laiką.
Daugelis dietų trumpuoju laikotarpiu yra subalansuotos vos dviem ar trims savaitėms. Labai kantrus žmogus jų gali laikytis du ar tris mėnesius, o gal ir pusę metų, tačiau dažnai vėliau grįžtama prie ankstesnių įpročių. Žmonės neretai pripažįsta žinantys, kas veikia, bet negalintys taip maitintis nuolat: ilgainiui pritrūksta kontrolės, motyvacijos ar kantrybės.
Pasak K. Jasmontienės, verta analizuoti ne trumpalaikę dietą, o tai, ką žmogus valgo įprastai. Ji siūlo įvertinti savo ir šeimos pirkinių krepšelį, pasikartojančius pasirinkimus bei tai, kaip mitybą veikia darbo grafikas, vakarienės laikas ar vaikų užsiėmimai.
Mityba, jos teigimu, turėtų būti derinama prie gyvenimo, o ne gyvenimas – prie nelanksčių mitybos taisyklių. Bendros rekomendacijos gali būti naudingos, tačiau kiekvienas žmogus iš jų turi susidėlioti sau tinkamą variantą.
Pavyzdžiui, galima rinktis tausojantį maisto ruošimo būdą vietoj kepimo keptuvėje arba pusryčius planuoti pagal Harvardo lėkštės principą. Tai nereiškia, kad kiekvieną rytą būtina valgyti kiaušinį, jei norisi košės, ar rinktis vištieną, kai labiau norisi žuvies. Kuo daugiau lankstumo, tuo mažesnis vidinis pasipriešinimas ir tikimybė, kad taisyklės bus atmestos.
Perdėta kontrolė gali sustiprinti problemą
Dietos pradžioje svoris dažnai mažėja, nes sukuriamas energijos deficitas. Tačiau jei pasirinkto režimo nepavyksta išlaikyti ilgą laiką, jis netampa kasdienio gyvenimo dalimi ir virsta griežtų draudimų sistema.
Dietologė kaip pavyzdį pateikė naktinį valgymą. Jis dažnai susijęs su stresu, įvairiais dirgikliais ar kitomis priežastimis. Pajutęs kaltę dėl naktinio valgymo, žmogus ima riboti maistą ryte, dieną ir vakare. Taip per dieną gali būti suvartojama per mažai energijos, todėl naktį organizmas vėl jos pareikalauja.
Susiformuoja pasikartojantis ciklas: maisto ribojimą keičia naktinis valgymas, po jo – kaltė ir dar didesnė kontrolė. Anot K. Jasmontienės, būtent kontrolė gali tapti vienu iš veiksnių, palaikančių disfunkcinį elgesį.
Kodėl taip norisi picos ar burgerio?
Užsinorėti picos ar burgerio yra normalu, todėl visiškai save nuo tokio maisto drausti gali būti žalinga. Nuolatinė mintis, kad tam tikro produkto „negalima“, gali dar labiau sustiprinti jo troškimą ir sukurti uždrausto vaisiaus efektą.
Vis dėlto verta pasvarstyti, kas slypi už tokio noro. Galbūt žmogus jaučia baimę, nerimą, nuobodulį ar įtampą. Tokiu atveju potraukis picai gali būti susijęs ne vien su alkiu.
Problema išryškėja tuomet, kai maistas tampa priemone spręsti visus skirtingus poreikius: juo malšinamas nuovargis, liūdesys ar susierzinimas. Pats valgymas ramina ir aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už nusiraminimą.
Kai tam tikrose situacijose nuolat kartojamas toks pats elgesys, smegenys išmoksta, kad jis padeda. Ilgainiui valgymas gali tapti automatiniu įveikos būdu, o žmogus nebeprisimena, kada ir dėl ko toks modelis prasidėjo.
„Ozempic“ nėra skirtas keliems kilogramams atsikratyti
Kalbėdama apie populiarėjančius leidžiamus preparatus, tarp jų ir „Ozempic“, gydytoja įspėjo, kad jie negali būti vartojami savarankiškai, vien žmogui panorėjus.
Medikamentinis nutukimo gydymas taikomas jau ne vienerius metus, tačiau pastaruoju metu atsirado daugiau vaistų ir galimybių, todėl apie juos sužinojo daugiau žmonių.
Jeigu žmogus nori vaisto vien dėl antsvorio arba nėra išbandęs jokių kitų konservatyvių priemonių, toks pasirinkimas nėra tinkamas.
K. Jasmontienė pabrėžė, kad nutukimas yra liga, o medikamentinis gydymas gali būti svarbi jos gydymo dalis. Elgesio, mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai taip pat būtini, tačiau vaistai gali būti skiriami iš karto, kai tam yra aiškios indikacijos.
Skubus gydymas gali būti reikalingas, kai žmogus turi gretutinių ligų, kurias būtina greitai kontroliuoti. Tokiais atvejais negalima pusę metų ar metus laukti, kol gyvenimo būdo pokyčiai pradės duoti rezultatą, nes gali kilti rimtų pasekmių.
Vis dėlto medikamentai turi būti skiriami nutukimui gydyti ir esant aiškioms komplikacijoms. Net ir pradėjus vartoti vaistus, anksčiau ar vėliau vis tiek reikės keisti mitybos bei kitus gyvenimo įpročius.
