2025 m. žurnale „Journal of Affective Disorders“ paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė apėmė daugiau nei 700 000 žmonių duomenis iš 92 perspektyvinių kohortinių tyrimų ir 21 atsitiktinių imčių tyrimo. Jos išvada atsargi: įrodymų, kad mitybos kokybė nulemia depresijos riziką ar jos eigą, patikimumas yra labai žemas.
Tai nereiškia, kad maistas neturi jokio ryšio su savijauta. Tyrimai rodo, kad šis ryšys yra siauresnis ir sudėtingesnis, o rezultatai priklauso nuo to, kaip vertinama depresija ir kokį klausimą bandoma atsakyti.
Ilgalaikiuose tyrimuose žmonės, besirenkantys sveikesnę ar Viduržemio jūros regiono tipo mitybą, vėliau rečiau nurodo prislėgtą nuotaiką. Nors sąsaja nedidelė, ji pastebima. Tačiau ji išnyksta tuomet, kai vertinama ne pačių žmonių savijauta, o gydytojo nustatyta depresijos diagnozė. Vienas galimų paaiškinimų – prastėjant nuotaikai žmonės gali pradėti prasčiau maitintis. Todėl ne visada aišku, kas yra priežastis, o kas – pasekmė.
Daugiausia duomenų – apie omega-3
Iš įvairių maistinių medžiagų geriausiai ištirtos omega-3 riebalų rūgštys. Kohortiniai tyrimai rodo, kad per dieną suvartojant maždaug 0,5–1 g omega-3, depresija gali būti retesnė. Ryškesnė ir su doze susijusi sąsaja nustatyta kalbant apie pogimdyminę depresiją: žuvies arba DHA ir EPA vartojimas siejamas su mažesne simptomų rizika.
Toks ryšys turi ir biologiškai pagrįstą paaiškinimą – nėštumo bei žindymo laikotarpiu gali sumažėti omega-3 atsargos. Praktikoje kaip paprastas pirmas žingsnis dažnai rekomenduojama planuoti bent dvi žuvies dienas per savaitę, iš jų bent vieną skirti riebiai žuviai. Tai nėra gydymas, tačiau gali būti nesudėtingas būdas padidinti omega-3 kiekį racione.
Žmonių, kuriems diagnozuota depresija, kraujyje cinko vidutiniškai randama mažiau. Taip pat yra duomenų, kad cinko papildai daliai pacientų gali sustiprinti antidepresantų poveikį. Vis dėlto toks vartojimas turėtų būti derinamas su gydytoju, o ne pradedamas savarankiškai.
Su depresija taip pat siejamas B grupės vitaminų, vitamino D ir magnio trūkumas. Tačiau dauguma šių tyrimų atlikti vienu konkrečiu metu, todėl jie leidžia nustatyti ryšį, bet neatsako, kas jį sukelia. Žarnyno mikrobiomo vaidmuo depresijoje kol kas taip pat tebėra ankstyva tyrimų sritis: čia daugiau hipotezių nei tvirtų išvadų, todėl mikrobiomas dar neturėtų būti gydymo pagrindas.
Depresija gali pakeisti ir valgymo įpročius
Psichikos sveikatos sutrikimus neretai lydi pakitęs valgymas arba sudėtingas santykis su kūnu ir maistu. Apatija, nusivylimas savimi ir motyvacijos stoka gali paveikti ir gebėjimą rūpintis kasdieniais poreikiais, įskaitant mitybą.
Taip susidaro uždaras ratas: žmogus nebetiki, kad maistas gali turėti įtakos savijautai, todėl ima maitintis atmestinai. Prastesnė mityba gali palaikyti nuovargį, apatiją ir blogą nuotaiką, o šie simptomai dar labiau sumažina norą stengtis.
Mityba nėra depresijos gydymo pakaitalas
Iš nefarmakologinių priemonių didžiausiu poveikiu ir geriausiu pagrindimu įrodymais depresijos atveju pasižymi psichoterapija. Mityba čia turėtų būti vertinama kaip papildoma, o ne savarankiška gydymo dalis.
Gydytojas arba psichiatras įvertina diagnozę ir prireikus skiria farmakoterapiją, psichoterapeutas dirba su pagrindinėmis sunkumų priežastimis, o gyvensenos medicinos ar mitybos specialistas gali padėti keisti kasdienius įpročius, stiprinti motyvaciją ir, kai tai tikslinga, parinkti papildus. Toks kompleksinis požiūris gali padėti nutraukti užburtą ratą.
Ar posakis „nesveikame kūne – nesveika siela“ yra teisingas? Vieno atsakymo nėra. Svarbu, ar kalbame apie depresijos prevenciją, ar apie jau pasireiškusios ligos palengvinimą, ar nuotaika vertinama pagal savistabos klausimyną, ar remiamasi oficialia diagnoze. Taip pat svarbu atskirti konkrečias, geriau ištirtas maistines medžiagas nuo bendros ir neapibrėžtos „sveikos mitybos“ sąvokos.
Mityba nėra stebuklingas vaistas ir negali pakeisti gydymo. Tačiau įtraukta į platesnę sveikatos priežiūrą ji gali tapti reikšminga pagalbos dalimi siekiant geresnės savijautos.
Molero, P., De Lorenzi, F., Gędek, A., Strater, C., Popescu, E., Ortuño, F., Van Der Does, W., Martínez-González, M. A., & Molendijk, M. L. (2025). Diet quality and depression risk: A systematic review and meta-analysis of prospective studies. Journal of Affective Disorders. https://doi.org/10.1016/j.jad.2025.03.162
Zielińska, M., Łuszczki, E., & Dereń, K. (2023). Dietary Nutrient Deficiencies and Risk of Depression (Review Article 2018–2023). Nutrients. PMCID: PMC10255717
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
