Lietuvos bardas, atlikėjas ir dainų autorius Kazimieras Jakutis prieš daugiau nei 20 metų Molėtų rajone, Pagulbio kaime, įsigijo daugiau nei šimtmetį skaičiuojančią sodybą. Tuo metu pastatai buvo gerokai apleisti, tačiau ilgainiui vieta virto tikrais Pagulbio kaimo kultūros namais.
Kazimieras pasakojo, kad būdamas 42-ejų pajuto norą turėti savo prieglobstį gamtos apsuptyje. Vaikystę vienkiemyje praleidęs atlikėjas ilgėjosi miškų, gyvūnų ir paukščių.
Apžiūrėjęs ne vieną sodybą, jis būtent Pagulbyje pajuto ypatingą atmosferą. Kuo dažniau čia lankėsi, tuo labiau pamilo šią vietą.
Galiausiai Kazimieras suprato nebegalintis apsieiti be sodybos, todėl gavęs leidimą ją įsigyti tai ir padarė.
Namas iškilo 1925 metais
Dokumentai atskleidė, kad sodyba buvo pastatyta 1925 metais, tad šiemet jai sukanka 101-eri. Juose taip pat išliko ankstesnis vietovės pavadinimas – „Paberežė“, kuris vėliau buvo nubrauktas ir pakeistas į „Pagulbį“.
Pasak Kazimiero, iš pasakojimų žinoma, kad iš pradžių čia stovėjo mažesnis namas. Šeimininkai buvo darbštūs, plėtė ūkį, įsigijo daugiau žemės, praturtėjo ir galiausiai pasistatė didelį, į dvarą panašų pastatą.
Namo išplanavimas priminė netoliese esantį Želtiškių dvarą – buvo tarsi jo veidrodinis atspindys. Tikėtina, kad anuomet čia gyvenę ūkininkai būtent iš šio objekto sėmėsi įkvėpimo.
Šeimos gyvenimą nutraukė sovietmetis: dalis jos narių buvo ištremti į Sibirą, kiti slapstėsi. Taip nutrūko ankstesnių sodybos šeimininkų istorija.
Apleistą vietą išgelbėjo jos atmosfera
Pirmą kartą sodybą išvydęs Kazimieras iškart pajuto, kad ši vieta kupina istorijos. Nors stogas buvo prakiuręs dviejose vietose, į vidų skverbėsi lietus, o visam ūkiui reikėjo daug darbo, ypatinga vietos aura nusvėrė visus trūkumus.
Buvo išdaužytų langų, kai kurie rėmai buvo supuvę. Virtuvės langus teko pagaminti iš naujo, tačiau jie atkurti pagal ankstesnį pavyzdį. Atlikėjas sakė, kad sodyba atrodė apleista, bet kartu turėjo labai stiprų namų charakterį.
Pastato viduje beveik nieko nebuvo likę – tik stalas. Vietos gyventojai kitus daiktus buvo išnešę. Viename kambaryje, kurį Kazimieras dabar vadina „karališkuoju kambariu“, nebebuvo ir puošnių durų. Kaimynas jam pasakojo žinantis, kur jos yra, tačiau neatskleidė, nes kažkas iš jų buvo pasidaręs kiaulių gardą.
Po šeimos tremties sodyboje veikė mokykla, vėliau – biblioteka, tačiau ankstesnę pastato paskirtį priminė nedaug kas. Buvo likę keli mokykliniai suolai, bet jie buvo apgadinti: gyventojai buvo nusipjovę sėdimąsias dalis ir parsinešę namo.
Atnaujindamas sodybą saugojo jos autentiškumą
Atkuriant sodybą Kazimierui svarbiausia buvo išsaugoti autentiškumą ir ypatingą atmosferą. Priimdamas sprendimus jis nuolat svarstė, ar taip būtų pasielgęs senelis.
Vienas iš pavyzdžių – pirtis. Senosios nebebuvo, o žmonės siūlė naują statyti arčiau namo, buvusio tvarto vietoje. Tačiau Kazimieras pasirinko kitą vietą, nes senovėje jo krašte pirtys būdavo statomos prie upelio.
Vėliau paaiškėjo, kad vos trimis metrais toliau pastatyta pirtis būtų atsiradusi ant senųjų pamatų. Todėl atlikėjas paprašė meistro ją perkelti, ir šiandien pirtis stovi būtent ten.
Ieškodamas patarimų, kaip restauruoti sodybą nepažeidžiant jos savitumo, Kazimieras nuvyko į Rumšiškes. Tą dieną ten buvo šventinama aukštaitiška dūminė pirkia. Jis susipažino su Eligijumi Morkūnu, dabartinės politikės Radvilės Morkūnaitės tėčiu, ir pakvietė jį su žmona į Pagulbį.
Sodyboje tuo metu dar nebuvo elektros ir vandens, pro kai kuriuos langus švilpė vėjas, o name buvo šalta, tačiau svečiai liko nakvoti. Vėliau Kazimieras su Eligijumi susidraugavo. Šis jam daug padėjo patarimais ir padėjo suprasti, kaip tvarkyti sodybą išsaugant jos dvasią.
Darbus atliko dviem etapais
Pirmiausia buvo tvarkomas stogas ir langai, o naujieji langai gaminti pagal senuosius. Tuo metu sodybą sudarė didelis namas, trijų dalių svirnas ir didelis molinis tvartas. Kluono Kazimieras dar nebuvo įsigijęs, tačiau tais pačiais metais suprato, kad be jo sodyba nebus visavertė.
Pirmasis restauracijos etapas apėmė pagrindinius gelbėjimo darbus, kluono įsigijimą ir remontą. Nuo 2017 metų prasidėjo antrasis etapas, pareikalavęs gerokai daugiau investicijų.
Kluonas buvo perstatytas, o jo stogas pakeistas nauja konstrukcija. Viduje įrengtos grindys ir balkonas, iš kurio galima stebėti renginius. Dabar šiame pastate rengiami koncertai, šventės ir kiti renginiai.
Taip pat atstatyta išlikusi daržinė. Joje šiandien vyksta ceremonijos, taip pat ir vestuvės.
Į rekonstrukciją investuota apie 300 tūkst. eurų
Kazimieras neslėpė, kad tiksliai suskaičiuoti visas sodybos rekonstrukcijai skirtas lėšas nėra paprasta. Darbai vyko palaipsniui, metai iš metų, o kiekvienam etapui pinigų buvo skiriama tiek, kiek tuo metu buvo įmanoma.
Didžiausios išlaidos patirtos per antrąją rekonstrukciją, maždaug 2017–2018 metais. Atlikėjo skaičiavimu, iš viso galėjo būti investuota apie 300 000 eurų.
Nors dabar Kazimieras sodyboje negyvena, darbo joje vis dar netrūksta. Jis stengiasi Pagulbyje praleisti kuo daugiau laiko, o sodyba tapo savotišku gyvu atminties pasauliu.
Prieš kelias dienas čia vyko Pagulbio šeimų festivalis. Kazimieras taip pat aktyviai prisideda prie krašto kultūrinio gyvenimo.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
