Augantis neapibrėžtumas pasaulyje ir Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą skatina žmones galvoti ne tik apie fizinį, bet ir apie finansinį pasirengimą krizei. Jei dėl ekstremalios situacijos laikinai nebūtų galima prisijungti prie banko sąskaitos ar išsigryninti pinigų, svarbu iš anksto įvertinti, kiek lėšų būtų pasiekiama ir kokia forma jas laikyti.
Į šiuos klausimus atkreipė dėmesį lenkų ekonomistas bei finansų ekspertas Marcin Iwuć. Jis yra apmąstęs, kaip galimam kriziniam scenarijui ruoštųsi jo šeima, tačiau pabrėžia, kad finansiniai sprendimai neturėtų būti priimami skubotai. Jo manymu, svarbiausia turėti lėšų, kuriomis prireikus būtų galima greitai pasinaudoti, rašo fakt.pl.
Kokio dydžio rezervą verta turėti?
Kalbėdamas apie galimą karą, M. Iwuć nerekomenduoja iš karto parduoti turto ar visas santaupas perkelti į kitą valiutą. Jo teigimu, nereikėtų skubiai likviduoti ilgalaikių investicijų, atsisakyti nekilnojamojo turto ar visų pinigų keisti į eurus, JAV dolerius bei Šveicarijos frankus.
Vietoje to ekonomistas siūlo suformuoti vadinamąjį evakuacijos fondą. Tai būtų lengvai pasiekiamos lėšos, galinčios padėti išvykti iš šalies ir pirmosiomis dienomis pasirūpinti būtiniausiais poreikiais.
M. Iwuć nurodo, kad tokiame fonde galėtų būti kelių tūkstančių zlotų vertės grynųjų pinigų rezervas – maždaug 460–690 eurų. Didžiąją šios sumos dalį jis siūlo laikyti tvirtesnėmis laikomomis valiutomis: eurais, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais.
Kartu ekonomistas pabrėžia, kad ši suma nėra vienoda visiems. Reikalingas rezervas priklausytų nuo konkretaus žmogaus ar šeimos poreikių.
Anksčiau M. Iwuć buvo pateikęs ir asmeninį pavyzdį – jis minėjo turintis apie 8 tūkst. zlotų, arba maždaug 1,8 tūkst. eurų. Šiuos pinigus jis vertino kaip rezervą kelioms dienoms, kurių galėtų prireikti persikeliant į kitą vietą.
Vien banknotų nepakaktų
Ekonomisto nuomone, pasirengimas ekstremaliai situacijai neturėtų apsiriboti namuose laikomais grynaisiais. Jo įsivaizduojamą evakuacijos fondą sudarytų trys dalys: grynieji pinigai, sąskaita užsienio banke ir nedidelis fizinio aukso kiekis.
Sąskaita užsienio banke, pasak M. Iwuć, suteiktų galimybę pasiekti santaupas net tuo atveju, jei sutriktų vietos finansų institucijų veikla. Ne mažiau svarbi būtų ir banko kortelė, kuria būtų galima atsiskaityti užsienyje bei iš bankomatų pasiimti grynųjų.
Tokį požiūrį ekonomistas grindžia ir asmenine patirtimi. Prasidėjus karui Ukrainoje, jo šeima kurį laiką priėmė iš Ukrainos atvykusius žmones. M. Iwuć pasakojo, kad viena iš problemų buvo tai, jog jie iš pradžių negalėjo pasiekti Ukrainos bankuose laikytų santaupų.
Ši patirtis, jo teigimu, parodė, kad svarbu ne vien turimų pinigų kiekis. Ne mažiau reikšminga ir tai, ar krizės metu žmogus iš tikrųjų galės tomis lėšomis pasinaudoti.
Plane – ir auksas
Be grynųjų bei prieinamos banko sąskaitos, M. Iwuć siūlo apsvarstyti ir nedidelį fizinio aukso rezervą. Jis taip pat yra kalbėjęs apie santaupų ir investicijų paskirstymą skirtingomis valiutomis bei įvairiose turto rūšyse.
Vis dėlto pagrindinė ekonomisto žinutė išlieka ta pati – nereikėtų panikuoti ir dėl galimos krizės impulsyviai pertvarkyti visų savo finansų. Jo manymu, racionalus pasirengimas reiškia likvidų rezervą ir iš anksto apgalvotą veiksmų planą.
Taigi pirmiausia siūloma pasirūpinti, kad krizės atveju būtų greitai pasiekiamų lėšų: dalis jų galėtų būti laikoma grynaisiais, taip pat eurais, JAV doleriais ar Šveicarijos frankais, o santaupoms pasiekti verta numatyti ir alternatyvų būdą.
