Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) pranešė apie šį sezoną pirmąją mirtį, susijusią su apsinuodijimu grybais. Įtariama, kad žmogus žaliąją musmirę palaikė žaliuoke.
RVUL atstovė Jonaitė Jusionytė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad pacientas į medikus kreipėsi praėjus 48 valandoms po grybų valgymo, kai prasidėjo viduriavimas. Vėliau jo būklė sparčiai blogėjo, tačiau išgelbėti gyvybės nepavyko.
Pasak ligoninės atstovės, šiemet į RVUL jau buvo kreipęsi ir daugiau žmonių dėl suvalgytų grybų, tačiau jų atvejai buvo susiję su apsunkintu virškinimu arba netinkamu grybų paruošimu, o ne nuodingų grybų toksinais.
Grybų negalima atpažinti iš vieno požymio
Medikai ragina rinkti ir valgyti tik tuos grybus, kuriuos žmogus pažįsta visiškai užtikrintai. Pavojingų rūšių nereikėtų bandyti nustatyti pagal vieną požymį ar vadovautis liaudiškais jų tikrinimo būdais. Kilus bent menkiausiai abejonei, tokio grybo geriau neimti.
Ligoninė taip pat perspėja aklai nepasikliauti dirbtinio intelekto atsakymais apie grybų valgomumą. Jis gali suklysti, o tokia klaida gali turėti mirtinų pasekmių.
Vien virimo ar kepimo nepakanka, kad visi grybai taptų saugūs. Kai kurių rūšių, pavyzdžiui, bobausių, pavojingos medžiagos gali būti pašalintos tinkamai juos apdorojus, tačiau pavojingiausių nuodingų grybų toksinų nesunaikina nei virimas, nei kepimas, nei šaldymas.
Specialistai taip pat pataria nevalgyti kitų žmonių surinktų grybų ir netikėti pasakojimais, esą nuodingus grybus galima saugiai paruošti ypatingu būdu.
Ypač svarbu nedelsti, jei po neaiškių grybų valgymo prasideda stiprus viduriavimas, vėmimas ar pablogėja savijauta. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytojus, kad būtų nustatyta, ar žmogus apsinuodijo nuodingu grybu, ar patyrė sunkų apsinuodijimą maistu.
Net valgomi grybai gali sukelti rimtų problemų
RVUL klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė atkreipė dėmesį, kad gyventojai neretai pažįsta grybus, tačiau netinkamai juos laiko arba pamiršta, jog šis maistas sunkiai virškinamas.
Paruošti grybai neturėtų būti ilgai laikomi šilumoje, pavyzdžiui, balkone ar kambario temperatūroje. Vėliau juos suvalgius gali kilti sveikatos problemų.
Grybus sunkiau virškinti dėl juose esančio chitino, o virškinimą dar labiau apsunkina riebus maistas – spirgai, grietinė ar didelis kiekis aliejaus. Žmonėms, turintiems skrandžio ar kitų virškinimo sistemos sutrikimų, negalavimų gali sukelti net visiškai valgomi grybai.
Netinkamai laikomi ar paruošti grybai dažniausiai sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą ir viduriavimą. Sunkiais atvejais dėl gausaus vėmimo bei viduriavimo gali išsivystyti dehidratacija ir kitos komplikacijos.
G. Mikulevičienė taip pat pasakojo apie atvejį, kai žmogus kasdien suvalgydavo po didelę keptuvę žaliuokių. Nors šie grybai nepriskiriami nuodingiems, po kelių dienų pacientui išsivystė rimtas raumenų ir inkstų sistemos pažeidimas. Tai rodo, kad net saugūs grybai gali būti pavojingi, jei jų valgoma netinkamais kiekiais.
Nuodingų grybų toksinai gali pažeisti kepenis ir inkstus
Nuodingo grybo supainiojimas su valgomu pasitaiko rečiau, tačiau tai – pati pavojingiausia situacija. Kai kurie toksinai pažeidžia kepenis ir inkstus, o sunkiausias apsinuodijimas gali baigtis mirtimi.
Tokie atvejai ypač klastingi todėl, kad simptomai ne visada pasireiškia iš karto. Dėl to žmogus į medikus kartais kreipiasi praėjus nemažai laiko po grybų valgymo.
„Natūralu“ nereiškia „saugu“
Gydytoja taip pat įspėjo apie vis dar pasitaikantį bandymą sveikatą gerinti vartojant raudonąsias musmires. Nors dėl to sunkių pacientų į ligoninę patenka beveik nebeužfiksuojama, ši mada, pasak jos, greičiausiai dar neišnyko.
Pašnekovė svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento iniciatyva apriboti produktų, kuriuose yra muscimolio ir iboteninės rūgšties, prekybą.
Musmirių vartojimas nėra saugus ar moksliškai pagrįstas gydymo būdas. Natūrali medžiagų kilmė nereiškia, kad jos nekenksmingos, o veikliųjų medžiagų kiekis grybuose gali skirtis. Todėl žmogus negali tiksliai žinoti, kokią dozę suvartoja.
Internete randama nepatikrinta informacija ir asmeninės „sėkmės istorijos“ gali sudaryti klaidingą saugumo įspūdį. Apsinuodijimas gali sukelti virškinimo ir nervų sistemos sutrikimų, todėl eksperimentuoti su nuodingais grybais sveikatos tikslais nereikėtų.
Trys pavojingiausios klaidos
Gydytoja išskyrė pagrindines klaidas, dėl kurių žmonės patenka į ligoninę, o kartais gali prarasti gyvybę. Pirmiausia – renkami ir valgomi grybai, kurių žmogus nepažįsta šimtu procentų.
Antroji klaida – tikėjimas, kad ilgai verdant ar kepant bet kuris grybas taps nekenksmingas. Pavojingiausių nuodingų grybų toksinų toks apdorojimas nesunaikina.
Trečioji – delsimas kreiptis pagalbos. Po neaiškių grybų valgymo prasidėjus stipriam viduriavimui, vėmimui ar blogai savijautai, laukti, kol simptomai praeis savaime, nereikėtų.
