Daiktus vis dažniau pakeičia patirtys
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų programos „Verslo administravimas“ komiteto vadovės docentės dr. Kristinos Zikienės teigimu, Z kartos ir vyresnių žmonių požiūris į dovanas skiriasi. Vis dėlto elgseną labiausiai lemia ne vien karta, bet ir žmogaus gyvenimo etapas, pajamos bei kultūrinė aplinka.
Jaunesni žmonės materialius daiktus linkę vertinti atrankiau. Jiems svarbesnės tampa patirtys, prasmė, autentiškumas ir tvarumas, todėl jie dažniau siekia išvengti nereikalingų daiktų, kurie neturi asmeninės reikšmės.
K. Zikienė pabrėžia, kad brangi dovana gali pradžiuginti tik tuomet, kai yra tinkamai parinkta ir reikšminga konkrečiam žmogui. Vien didelė kaina asmeniškumo trūkumo neatstoja.
Materiali pagalba – svarbesnė už įprastą dovaną?
Vyresni žmonės dovaną dažnai supranta kaip rūpesčio ir meilės ženklą, o jaunesniems labiau rūpi, ar ji atitinka jų poreikius ir pasirinkimus. Šie skirtumai ypač pastebimi tėvų ir suaugusių vaikų santykiuose.
Psichologas prof. dr. Gediminas Navaitis pasakoja, kad neseniai atlikti tyrimai parodė: jauni žmonės iš tėvų dažniausiai tikisi konkrečios materialinės paramos. Tai gali būti pagalba įsigyjant būstą ar prisidedant prie anūkų auginimo.
Pasak G. Navaičio, panašius rezultatus atskleidė ir Italijoje atliktas tyrimas – tėvai apmoka pirmąjį būsto įnašą iki 40 proc. jaunų šeimų. Tai rodo kartų tarpusavio paramą: jaunesniame amžiuje tėvai padeda vaikams, o vėliau tikimasi vaikų materialinės pagalbos savo tėvams.
Tokie lūkesčiai šeimose per ilgą laiką tapo įprasti, tačiau kasdienių progų, pavyzdžiui, gimtadienio, metu dėl skirtingo požiūrio gali kilti nesusipratimų.
G. Navaitis atkreipia dėmesį, kad dovana gali būti ne tik simbolis, bet ir priekaišto šaltinis. Moksleiviui ar studentui įteiktas anglų kalbos vadovėlis ir žodynas gali būti naudingas, tačiau kartu gali perteikti žinutę, kad jis per mažai mokosi. Todėl svarbu įvertinti ne tik pačią dovaną, bet ir tai, ką ji reiškia gavėjui.
Universalios taisyklės, kokia dovana tinkamiausia, nėra. Kai kuriais atvejais praktiškiausias pasirinkimas gali būti pinigai, ypač jaunavedžiams, kuriems buities reikmenų galbūt nereikia. Tačiau ir piniginę dovaną reikėtų vertinti ne vien pagal sumą – svarbios ir dovanotojo pastangos bei noras išreikšti jausmus.
Aktyvios pramogos traukia jaunimą
Skirtingus kartų pasirinkimus pastebi ir prekybininkai. „Dovanų salos“ vadovas Vainius Žalimas teigia, kad jaunesni klientai dažniau ieško naujų patirčių, pramogų ir galimybių išbandyti tai, ko dar nėra bandę. Vyresni pirkėjai paprastai daugiau dėmesio skiria praktiškumui ir dovanos panaudojimo galimybėms.
Vis dėlto patirtys populiarėja tarp įvairaus amžiaus žmonių. Tarp paklausių pasirinkimų minimi kartingai, pasivažinėjimai keturračiais, vandens ir batutų parkai bei kitos aktyvios pramogos.
Vyresni klientai dažniau renkasi ramesnį poilsį – poilsio dovanų kuponus arba apsilankymus SPA centruose.
Skiriasi ir skirtingų kartų pirkėjų dovanoms skiriamas biudžetas. V. Žalimo teigimu, jaunesni klientai dažniausiai išleidžia apie 20–50 eurų. Vyresni dažniau renkasi 50 eurų ar didesnės vertės dovanas.
Jaunesniųjų pirkiniuose vyrauja trumpos pramogos ir aktyvi veikla, o brangesnių dovanų kategorijoje dažniau pasirenkamas poilsis, SPA bei įvairios gurmaniškos patirtys.
Kai tėvai ar kiti vyresni šeimos nariai nežino, kas konkrečiu metu domina jauną žmogų, dažniausiai patariama dovanoti rinkinį arba čekį. Tokiu būdu gavėjas pats gali pasirinkti jam tinkamiausią variantą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
