Ilgas laikas prie ekranų ne visada reiškia pasyvią kasdienybę. Nauja Lietuvos moksleivių apklausa rodo, kad technologijų naudojimas ir fizinis aktyvumas gali derėti, ypač kai išmanieji įrenginiai padeda sekti judėjimą ir formuoti aktyvesnius įpročius.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad fizinis aktyvumas apima ne tik sporto treniruotes. Vertinant, kiek žmogus juda, svarbu atsižvelgti ir į vaikščiojimą, aktyvias pertraukas, buvimą lauke bei kitą kasdienę veiklą.
Šiemet „Samsung“ užsakymu Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, 6 iš 10 14–19 metų moksleivių telefonu arba planšetiniu kompiuteriu naudojasi mažiausiai 5 valandas per dieną. Tačiau 71,2 proc. apklaustųjų teigia sportuojantys bent kartą per savaitę.
Beveik kas penktas moksleivis (19,7 proc.) nurodo, kad technologijos padeda jam reguliariai sportuoti. Panaši dalis respondentų (19,4 proc.) norėtų, kad technologijos padėtų daugiau dėmesio skirti sportui. Dar 14,7 proc. apklaustųjų sako, kad sporto ir sveikatos programėlės prisideda prie geresnės jų kasdienybės.
Programos moksleiviams „Solve for Tomorrow“ vadovė Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad vertinant išmaniųjų įrenginių poveikį nederėtų apsiriboti vien ekrano laiko skaičiavimu. Telefonas ar išmanusis laikrodis gali priminti pajudėti po ilgesnio sėdėjimo, fiksuoti žingsnius bei aktyvias minutes, padėti nusistatyti tikslą ir stebėti jo siekimą. Todėl, pasak jos, svarbu vertinti ir tai, kokiai veiklai technologijos paskatina atsitraukus nuo ekrano.
Paauglius motyvuoja ne vien sveikata
Apklausos rezultatai rodo, kad jaunuolių norą sportuoti lemia įvairūs motyvai. Iš sportuojančių respondentų 48,3 proc. teigia, kad juos skatina siekis pagerinti fizinę išvaizdą. 38,4 proc. sportą vertina kaip progą leisti laiką su draugais, 32,5 proc. taip smagiai praleidžia laiką, o 30,1 proc. fiziniu aktyvumu siekia pagerinti sveikatą.
E. Tamelytės teigimu, vieniems svarbiausia konkretus tikslas ir galimybė matyti pažangą, kitiems daugiau reikšmės turi bendravimas, pramoga ar naujos veiklos išbandymas. Technologijos gali padėti pritaikyti skirtingas motyvavimo formas – nuo individualių tikslų ir rezultatų stebėjimo iki bendrų iššūkių. Vis dėlto pagrindinė jų paskirtis turėtų būti paskatinti veikti ne prie ekrano, o už jo ribų.
Skirtingiems poreikiams gali būti naudojamos įvairios programėlės. Aktyvumo stebėjimo įrankiai fiksuoja nueitus žingsnius ir aktyvias minutes arba primena pajudėti ilgiau sėdint. Treniruotėms skirtos programėlės padeda sudaryti pagal pasirengimo lygį pritaikytą planą ir sekti progresą. Vaikštantiems, bėgiojantiems ar važinėjantiems dviračiu jos gali pasiūlyti ir padėti suplanuoti naujus maršrutus.
Įpročių sekimo programėlėse galima nusistatyti nedidelius kasdienius tikslus, žymėti, ar jie įgyvendinti, ir stebėti ilgalaikius pokyčius. E. Tamelytė pabrėžia, kad universalaus sprendimo nėra, todėl verta išbandyti skirtingas galimybes ir pasirinkti tai, kas lengvai įsilieja į kasdienybę. Didesnis aktyvumas gali prasidėti nuo mažų, reguliariai kartojamų veiksmų, o technologijos gali padėti juos pastebėti, tęsti ir paversti įpročiu.
Kasdienis judėjimas neapsiriboja treniruote
Sporto dažnis parodo tik dalį paauglio fizinio aktyvumo. „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos koordinatorė Neringa Bartkutė sako, kad norint įvertinti tikrąjį judėjimo mastą būtina atsižvelgti į visą per dieną sukauptą aktyvumą.
Anot jos, treniruotės yra tik viena fizinio aktyvumo forma. Ne mažiau svarbu, ar vaikas į mokyklą eina pėsčiomis, aktyviai leidžia pertraukas, būna lauke, vaikšto ar po pamokų renkasi kitą judrią veiklą. Todėl judėjimas turėtų tapti natūralia kasdienės dienotvarkės dalimi, o ne apsiriboti keliais užsiėmimais per savaitę.
Natūralaus aktyvumo kiekį veikia ir aplinka. Svarbu, ar šalia namų ir mokyklos yra saugių bei patrauklių vietų judėti, ar veiklos lengvai pasiekiamos, ar paauglys gali rinktis jam patinkančią veiklą ir būti aktyvus kartu su draugais.
N. Bartkutė pabrėžia, kad judėjimas paaugliams turėtų suteikti ne tik fizinės naudos, bet ir gerą patirtį – malonumą, bendravimą, galimybę atsipalaiduoti ar išbandyti ką nors naujo. Ne visiems tinka tradiciniai sporto būreliai, todėl svarbu pasiūlyti įvairių alternatyvų: komandinį sportą, šokius, važinėjimą dviračiu, aktyvius žaidimus lauke ar pasivaikščiojimus su draugais.
Technologijos šioje srityje taip pat gali būti naudingos, jeigu skaitmeninė veikla tampa paskata judėti realiame gyvenime. Išmanieji įrenginiai leidžia sekti žingsnius ir aktyvumo laiką, nusistatyti asmeninius tikslus bei matyti progresą. Programėlės gali padėti rasti naujų treniruočių ar aktyvių veiklų, o bendri iššūkiai su draugais suteikti papildomos motyvacijos.
Svarbiausia, kad technologijos paskatintų išeiti į lauką, pajudėti, išbandyti naują veiklą arba aktyviai praleisti laiką su draugais.
