Lietuvos ekonomika šiuo metu išlieka stabili, tačiau ekspertai mato ženklų, kad artimiausiais metais augimas gali prislopti. Ryškesni sunkumai, ekonomisto Mariaus Dubnikovo vertinimu, gali iškilti 2028-aisiais.
Apie šalies ekonomikos padėtį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
PVM lengvatos nepadėtų visiems vienodai
Diskusijoje aptartos PVM lengvatos maistui Latvijoje ir kitose valstybėse, taip pat svarstyta, ar tokį sprendimą turėtų pasirinkti Lietuva.
M. Dubnikovo teigimu, mažesnis PVM galėtų pagerinti mažesnes pajamas gaunančių žmonių padėtį, tačiau lengvata būtų taikoma visiems – taip pat ir tiems, kuriems papildomos pagalbos nereikia. Todėl, jo manymu, tikslinga parama būtų veiksmingesnė už visuotines lengvatas.
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos padėtį konkuruojant su kaimyninėmis šalimis mokesčių srityje. Tai esą aktualu ne tik PVM, bet ir akcizinėms prekėms – alkoholiui, tabakui bei degalams.
Kaip pavyzdį jis pateikė dyzeliną. Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo parduodama 200 milijonų litrų verslui skirto kuro, o dabar šis kiekis esą sumažėjo iki nulio, nes įmonės dyzeliną pilasi Lenkijoje. Lietuviško ir lenkiško dyzelino kainų skirtumas siekia beveik 40 centų.
Dėl to M. Dubnikovas siūlė bent kuriam laikui nebedidinti mokesčių. Jo vertinimu, politikai priprato prie pastarųjų dešimties ar dar ilgesnio laikotarpio metų, kai sparčiai auganti ekonomika atlaikydavo vis didesnę mokestinę naštą.
Augant mokesčiams ir jų surinkimui, didėjo ir bendra sukurta pridėtinė vertė. Todėl, kaip aiškino ekonomistas, ilgą laiką buvo galima teigti, kad toks kelias pasiteisina: valstybė surenka ir perskirsto daugiau, o verslas taip pat uždirba daugiau.
Didžiausias klausimas – kas laukia po 2027-ųjų?
Vis dėlto, M. Dubnikovo manymu, ši sistema jau ima rodyti įtrūkimų. Jo pavyzdys – degalų prekyba. Po 2027 metų, pasak ekonomisto, gali pasimatyti ir tam tikrų mažmeninės prekybos sunkumų.
Tuo metu gali baigtis pensiniai pinigai ir Europos Sąjungos parama verslui bei ekonomikos plėtrai pagal septynerių metų programą. Naują finansavimo laikotarpį reikės derinti dar septyneriems metams.
Be to, per artimiausius porą metų tikėtina užbaigti infrastruktūros bei karinių poligonų statybas, į kurias taip pat nukreipiamos reikšmingos lėšos. Ekonomikos augimą antrąjį ketvirtį, pasak M. Dubnikovo, skatino pensiniai pinigai, o statybų sektoriuje darbus papildomai paspartino į antrąjį ketvirtį persikėlę projektai.
Pirmąjį ketvirtį dėl šalčio statybos buvo sustojusios – betonas negalėjo tinkamai stingti. Vėliau darbai atsinaujino ir toliau bus vykdomi, nes, kaip teigė ekonomistas, Lietuvai faktiškai reikės iš naujo pastatyti Druskininkus. Į šalį atvykstanti Vokietijos brigada reiškia ne tik 5 tūkst. karių, bet ir jų sutuoktinius, vaikus bei naminius gyvūnus.
Ekonomikos perspektyvą taip pat veiks tai, kad didžiausios ES paramos sumos išmokamos per paskutinius dvejus programos metus. Dar vienas svarbus veiksnys – gyventojų lūkesčiai. Lietuviai, M. Dubnikovo teigimu, išsiskiria optimizmu; panašiai optimistiškai situaciją gali vertinti Malta ir Lenkija.
Kitose Europos valstybėse lūkesčių indeksai dažniau rodo pesimistinį požiūrį į ateitį. Kai žmonės išlieka optimistiški, natūraliai kyla kainos, didėja infliacija ir kitaip vyksta pajamų bei išteklių pasidalijimas.
Artimiausius dvejus metus M. Dubnikovas nemato didelio ekonomikos sulėtėjimo. Tačiau svarbiausias klausimas, jo teigimu, yra tai, kas nutiks pasibaigus šiam laikotarpiui ir prasidėjus 2028-iesiems. Ekonomistas pabrėžė, kad šiandien prognozuoti trejus metus į priekį yra itin sudėtinga – nelengva tiksliai numatyti net trijų mėnesių perspektyvą.
D. Dundulis ragina neprarasti optimizmo
D. Dundulis savo ruožtu ragino į ateitį žvelgti pozityviai. Jo nuomone, žmogui psichologiškai būtų sunku gyventi nuolat galvojant, kad kiekviena diena bus blogesnė, todėl svarbu tikėti, jog ateityje padėtis gerės.
Prekybos tinklo vadovas teigė, kad, nepaisant viešoje erdvėje dažnai niūriai vaizduojamos situacijos, Lietuva gyvena gana neblogai. Nors sričių, kuriose dar galima augti, yra daug, bendras gyvenimo lygis esą yra pakankamai geras.
Jis taip pat pastebi, kad dalis į užsienį dirbti išvykstančių žmonių po trijų ar šešių mėnesių grįžta į Lietuvą ir čia susiranda darbą.
Anksčiau, pasak D. Dundulio, Lietuva negalėjo konkuruoti su Vakarų šalių darbdaviais. Tačiau įvertinus gyvenimo sąlygas ir kitus veiksnius, šiandien tokia konkurencija jau įmanoma. Ilgam išvykstančiųjų esą liko labai mažai, išskyrus žmones, kurie išvažiuoja dėl karjeros. Kalbant apie paprastus darbus, Lietuva su Vakarais konkuruoja.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną skelbiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
