Vilniaus atliekų krizė paveiks ir kitų regionų srautus: Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) nuo kitos savaitės vėl degins išrūšiuotas komunalines atliekas iš Utenos ir Alytaus, tačiau laikinai nepriims atliekų iš Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos. Jos teritorijoje tebėra sukauptas deginti skirtų atliekų kiekis.
Toks sprendimas penktadienį priimtas Vilniaus savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdyje. Apie tai BNS informavo operacijų vadovas Dalius Krinickas.
Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais VKJ numatytas atliekų kiekis turėtų būti pakankamas einamajam degių atliekų srautui ir papildomai priimti dalį Utenos bei Alytaus regionų atliekų. Per savaitę jėgainė galės sudeginti apie 2660 tonų Vilniaus regiono atliekų, 105 tonas Utenos regiono ir 210 tonų Alytaus regiono atliekų. D. Krinickas teigė, kad taip neturėtų susidaryti naujos atliekų sankaupos.
Vilniaus regione kasdien susidaro apie 700 tonų atliekų srautas. Jį išrūšiuoja bendrovės „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“, kurios degiąją dalį tiekia VKJ. Iš MBA gamyklos jėgainei perduodamos jos teritorijoje sukauptos atliekos.
D. Krinicko teigimu, deginimo apimtys buvo suderintos su Regionų atliekų tvarkymo centrais (RATC). Alytaus ir Utenos RATC vadovai kreipėsi į VKJ, prašydami nuo pirmadienio pradėti priimti atliekas nustatytais kiekiais. RATC tarpusavyje taip pat aptarė srautus, kad nė viename regione nepradėtų kauptis atliekos.
Šiuo metu VKJ per parą sudegina iki 450 tonų atliekų. Anksčiau jėgainės atstovė Rima Aukštuolytė BNS sakė, kad pajėgumai sumažėjo dėl užsikimšusių filtrų. Jie keičiami palaipsniui, nestabdant jėgainės veiklos.
Pasak D. Krinicko, mažesni deginimo kiekiai taip pat leis išvengti planinio jėgainės remonto. VKJ pateiktas grafikas numato, kad nuo spalio pajėgumai turėtų padidėti: spalį–gruodį būtų galima sudeginti nuo 500 iki 550 tonų degių atliekų. Tuomet jėgainė vėl galėtų priimti ir iš MBA teritorijos vežamas atliekas.
VAATC teks koreguoti atliekų tvarkymo planą
Laikinai sustabdžius atliekų priėmimą iš MBA gamyklos, savo planus turės atnaujinti jos operatorius – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).
D. Krinickas aiškino, kad dėl mažesnių rugpjūčio–rugsėjo deginimo apimčių ilgalaikis VAATC planas preliminariai nusikels dviem mėnesiais. ESOC pavedė centrui, atsižvelgiant į VKJ galimybes, planą atnaujinti iki rugsėjo 14 dienos.
Po posėdžio sprendimų turėtų būti pasirašyti atitinkami įsakymai, kuriuose institucijoms bus nustatyti konkretūs pavedimai.
VAATC vadovas liepos pabaigoje buvo nurodęs, kad pirmiausia per porą mėnesių planuojama atlaisvinti teritoriją, kurioje yra susikaupę apie 20 tūkst. tonų atliekų. Vėliau ketinama ieškoti, kas iki metų pabaigos galėtų atstatyti pernai gaisro nuniokotą gamyklą.
Rugpjūčio pradžioje VAATC taip pat pranešė ieškantis vietos, kur būtų galima laikinai laikyti gamyklos teritorijoje esančias degias atliekas. D. Krinickas teigė, kad toks sprendimas padėtų sparčiau tvarkyti teritoriją, tačiau tinkamos aikštelės įrengimas užtruktų. Todėl trumpuoju laikotarpiu jis problemos neišspręstų, nors ilgesnėje perspektyvoje galėtų būti naudingas.
Vilnius ieško laikino sprendimo, Alytus tikisi išvengti kritinės situacijos
VAATC šiuo metu koreguoja terminą, iki kada turėtų būti visiškai pašalintos Vilniaus MBA teritorijoje sukauptos atliekos. Centro komunikacijos vadovas Germanas Kavalskis BNS teigė, kad pagal dabartinę situaciją planuojama gamyklos teritoriją sutvarkyti iki gruodžio 31 dienos.
VAATC kartu ieško laikinų išrūšiuotų atliekų saugojimo sprendimų, kurie būtų taikomi iki VKJ galės padidinti deginimo apimtis. Jei darbai vyks greičiau, teritorija galėtų būti išvalyta ir anksčiau, tačiau šiuo metu planuojama remiantis realiu, o ne optimistiniu scenarijumi.
G. Kavalskis taip pat nurodė, kad svarstomi keli laikino atliekų sandėliavimo variantai ir vertinama, kokių parengiamųjų darbų reikėtų, kad pasirinktos vietos atitiktų atliekų saugojimo reikalavimus. Galutinis sprendimas bus paskelbtas jį priėmus.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Aurimas Uldukis BNS sakė, kad jėgainei kas savaitę priimant po 210 tonų Alytaus regiono išrūšiuotų atliekų, regionui nebegresia šiukšlių krizė.
Pasak A. Uldukio, atliekos jau buvo pradėjusios kauptis, todėl maždaug po 30 dienų regionas būtų galėjęs atsidurti kritinėje situacijoje. Tačiau suderinus 210 tonų per savaitę srautą ARATC gali toliau normaliai veikti.
Kol Kauno kogeneracinėje jėgainėje vyksta remontas, ARATC dirbs kaupimo režimu. Tikimasi, kad dalį atliekų išvežant deginti į VKJ, jų kiekis sumažės, o padėtis stabilizuosis. Pirmieji išrūšiuotų atliekų kroviniai iš Alytaus turėtų išvykti pirmadienį.
Aplinkos ministerija pirmadienį skelbė, kad Vilniaus ESOC įpareigotas per tris dienas parengti atnaujintą ilgalaikį planą, kaip turėtų būti paskirstomi Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautai.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad riboti atliekų deginimo pajėgumai yra visos atliekų tvarkymo grandinės „butelio kakliukas“. Jo vertinimu, tai yra centrinės valdžios, o ne savivaldybių klausimas.
Vilniaus regiono šiukšlių krizę sukėlė pernai atliekų rūšiavimo gamykloje kilęs gaisras, po kurio gamyklos veikla iki šiol neatkurta, taip pat sumažėjusios VKJ atliekų deginimo apimtys.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
