Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš esmės atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą byloje dėl dvikalbių kaimų pavadinimų lentelių Vilniaus rajone.
LVAT atstovas Paulius Žeimys BNS nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas tik bylinėjimosi išlaidų klausimu. Teismas panaikino sprendimo dalį, kuria Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš VKI buvo priteista 12 346 eurų suma. Likusi Regionų administracinio teismo sprendimo dalis palikta galioti.
Konfliktas tarp VKI ir Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus prasidėjo 2023 metų gegužę. Tuomet inspekcija nurodė iki 2023 metų liepos 1-osios Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose esančius viešuosius pavadinimų užrašus pateikti tik valstybine kalba.
Šiuos kaimus žyminčiose lentelėse pavadinimai įrašyti lietuvių ir lenkų kalbomis. VKI laikėsi pozicijos, kad tai yra viešieji užrašai, todėl lenkiški variantai „w. Bieliszki“ ir „Orzełówka“ neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų.
Meras inspekcijos nurodymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Komisija skundą patenkino ir nurodymą panaikino.
VKI vėliau kreipėsi į Regionų administracinį teismą, tačiau šis 2025 metų sausio 27 dieną inspekcijos skundą atmetė. Be to, iš VKI Vilniaus rajono savivaldybei priteista daugiau nei 12 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Inspekcija tokį sprendimą apskundė LVAT.
Po pirmosios instancijos teismo sprendimo R. Duchnevičius teigė siekęs įrodyti, kad dekoratyvinių lentelių prilyginimas kelio ženklams neatitinka teisės aktų. Jo vertinimu, Seimas turėtų pašalinti įstatymų spragas, nes dėl informacinių lentelių statuso kyla daug neaiškumų.
Meras inspekcijos reikalavimą buvo pavadinęs juokingu ir ragino bylinėjimosi nebetęsti, nes tai pareikalautų papildomų išlaidų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad panašių dekoratyvinių lentelių yra Vilniuje ir jos, jo teigimu, niekam netrukdo.
Po LVAT sprendimo R. Duchnevičius konstatavo, kad po daugiau nei trejų metų dvikalbės dekoratyvinės kaimų pavadinimų lentelės liks. Jis taip pat iškėlė klausimą, kodėl dėl dviejų kaimų neoficialių, o dekoratyvinių lentelių buvo skundžiami sprendimai ir trejus metus naudojami valstybės institucijų bei mokesčių mokėtojų ištekliai.