ELTA apžvelgia svarbiausias rugpjūčio 14-osios naujienas Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvos politikos aktualijos
Po to, kai penktadienio naktį Latvijos oro erdvėje NATO naikintuvai numušė droną, premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Aljanso pajėgos gali veiksmingai reaguoti į oro erdvės pažeidimus. Jis pabrėžė, kad dronas Lietuvos oro erdvės nepažeidė: iš Šiaulių pakilę naikintuvai objektą sunaikino Latvijoje.
Premjeras pripažino, kad ateityje panašių incidentų gali nepavykti visiškai išvengti. Oro gynybą jis įvardijo kaip vieną iš savo prioritetų. Pasak M. Sinkevičiaus, šioje srityje jau dirbama, tačiau kai kuriuos sprendimus dar galima tobulinti. Vyriausybė ir kariuomenė ketina spartinti oro gynybos stiprinimą priimdamos reikiamus sprendimus ir vykdydamos karinius įsigijimus.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad Latvijoje numušto drono kol kas nepavyko rasti. Pasak jo, tuo metu nebuvo užfiksuota kitų panašių objektų, artėjusių prie Lietuvos. Dronas buvo pakankamai toli nuo Lietuvos, todėl tiesioginės grėsmės šaliai nekilo.
Pirminiais duomenimis, objektas į Latvijos oro erdvę galėjo patekti iš Baltarusijos, tačiau jo skrydžio trajektorija dar tikslinama. V. Vitkauskas taip pat pažymėjo, kad, palyginti su ankstesniais atvejais, bepiločiai NATO oro erdvėje dabar nustatomi ir atpažįstami greičiau.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pareiškė nematantis galimybės Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui Rustamui Liubajevui likti pareigose, jei pasitvirtintų informacija apie pasienyje įvykusį incidentą. Portalas „Lrytas“, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad liepos pabaigoje neteisėti migrantai mėgino vieną pasieniečių nusitempti į Baltarusiją, tačiau pareigūnas ištrūko.
M. Katelyno teigimu, patvirtinus šiuos duomenis, pasieniečių tarnybos vadovo atsakomybės klausimas būtų neišvengiamas. Vis dėlto premjeras M. Sinkevičius paragino neskubėti ir pirmiausia sulaukti tarnybinio patikrinimo išvadų.
Užsienio reikalų ministerija informavo sudariusi komisiją, kuri tirs viešumoje pasirodžiusius pranešimus apie galimai netinkamą Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose Gedimino Varvuolio elgesį. Tyrimo tikslas – objektyviai įvertinti situaciją ambasadoje, apsaugoti susijusių asmenų teises ir privatumą bei užtikrinti proceso konfidencialumą.
Komisijoje dirbs URM Generalinės inspekcijos, ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos, žmogiškųjų išteklių valdymo ir teisės departamentų atstovai. Ministerija taip pat kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl konservatoriaus parlamentaro Žygimanto Pavilionio bendravimo su Lietuvos ambasados JAV darbuotojais. Prašoma įvertinti, ar parlamentaras nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo reikalavimų ir ar tinkamai naudojosi Seimo nario statusu bei suteiktais įgaliojimais.
Lietuvos verslo aktualijos
Lietuva ir Ukrainos gynybos sektoriaus įmonė DEMZ pasirašė investicijų sutartį dėl naujos amunicijos gamyklos. Įmonė planuoja veikti Alytuje ir Prienų rajone, kur turėtų būti sukurta iki 450 darbo vietų.
Alytaus pramonės parke DEMZ ketina pasinaudoti esama infrastruktūra, o Prienų rajone, netoli Balbieriškio, numatoma statyti naują gynybos pramonės objektą. Tiksli investicijų suma neskelbiama, tačiau Alytaus meras Nerijus Cesiulis sakė, kad į miestą bus investuota dešimtys milijonų eurų.
Statybas Prienų rajone planuojama pradėti šių metų rudenį, o gamybą – 2027 metų pabaigoje. Lietuvoje būtų gaminama NATO standartus atitinkanti gynybinė amunicija ir jos komponentai, o pirmiausia produkciją numatoma tiekti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Krašto apsaugos ministerija ir DEMZ taip pat pasirašė memorandumą dėl Lietuvoje sukurtų gamybos pajėgumų panaudojimo tolesnei paramai Ukrainai.
Vokietijos kapitalo medienos plaušo plokščių gamintoja „Homanit Lietuva“, veikianti Vilniaus rajono Pagiriuose, nuo 2027 metų sausio 1 dienos planuoja 12–21 mėnesiui sustabdyti gamybą. Dėl to būtų atleista daugiau kaip 200 darbuotojų, o pereinamuoju laikotarpiu įmonėje liktų apie 20 žmonių.
Bendrovė sprendimą grindžia prastesniais, nei tikėtasi, grupės pirmojo pusmečio rezultatais, sumažėjusia baldų pramonės paklausa ir padidėjusiomis energijos, medienos, cheminių medžiagų bei transporto sąnaudomis. Pagiriuose gamykla veiklą pradėjo 2024 metais, į ją investuota apie 200 mln. eurų. Vietos gyventojai dėl gamyklos veiklos ir taršos ne kartą reiškė nepasitenkinimą. Praėjusią savaitę su Pagirių bendruomene susitikusi Aplinkos ministerija žadėjo dažniau tikrinti įmonę.
Registrų centro vadovu išrinktas iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ technologijų direktoriumi dirbęs Vytautas Bitinas. Pareigas jis pradės eiti rugsėjo 10 dieną. Naujo vadovo paieška pradėta gegužę, kai po didelio masto duomenų vagystės iš pareigų pasitraukė ankstesnis vadovas Adrijus Jusas.
V. Bitinas turi daugiau kaip 20 metų vadovavimo ir technologijų valdymo patirties. Jis taip pat yra „Regitros“ ir „LTG kompetencijų centro“ valdybų narys. Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau kaip 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų. Paveiktų gyventojų skaičius gali siekti apie 0,5 mln., o žala vertinama ne mažesne kaip 111 tūkst. eurų.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Kauno apylinkės teismas panaikino asociacijos „Lietuvos krepšinis“ sprendimą buvusiam krepšininkui Robertui Javtokui skirti 858 eurų baudą už neetišką pasisakymą.
Teismas nustatė, kad asociacijos etikos komisija teigė vertinusi R. Javtoko žodžius viso pokalbio kontekste, tačiau iš tikrųjų rėmėsi ne visu pokalbio įrašu ir stenograma, kuri skyrėsi nuo originalaus dialogo. Todėl sprendimas skirti baudą pripažintas nepagrįstu.
Bauda R. Javtokui buvo skirta dėl praėjusių metų rugsėjį pokalbių laidoje išsakytų žodžių apie Lietuvos rinktinės žaidėjos Kamilės Nacickaitės-Van Der Horst sutuoktinį ir pačią krepšininkę. Buvęs sportininkas kalbėjo nežinodamas, kad yra filmuojamas, o dėl savo pasisakymų vėliau viešai atsiprašė.
Teismui perduota byla, kurioje buvusi Varėnos rajono savivaldybės tarybos narė Virginija Druskinienė kaltinama sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų suklastojimu bei disponavimu jais.
Bylos duomenimis, 2019–2023 metais V. Druskinienė galėjo suklastoti 26 tarybos nario išmokų panaudojimo ataskaitas. Jose galimai buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie su tarybos narės veikla nesusijusias kuro išlaidas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tokiu būdu ji galėjo apgaule savo naudai įgyti 1 tūkst. 690 eurų, priklausiusių Varėnos rajono savivaldybės administracijai.
Kitoje „čekiukų“ byloje įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais pareikšti buvusiems 2019–2023 metų kadencijos Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams Petrui Kuizinui ir Stanislovui Čekanauskui. P. Kuizinas įtariamas savivaldybės administracijai galimai padaręs 3 tūkst. 507 eurų žalą, o S. Čekanauskas – 4 tūkst. 125 eurų žalą.
Užsienio aktualijos
Ankstyvą penktadienio rytą iš Šiaulių oro bazės pakilę NATO naikintuvai Latvijos rytuose numušė droną. Objektas sunaikintas netoli Boževos ežero, maždaug už 5 kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje.
Rugajų savivaldybės administracijos vadovė sakė, kad dronas nukrito miškingoje vietovėje. Žmonės nenukentėjo, turtas taip pat nebuvo apgadintas. Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis teigė, kad sprendimas numušti objektą priimtas siekiant apsaugoti gyventojus.
Latvijos gynybos ministerija skelbė, kad dronas į šalį pateko dėl Rusijos elektromagnetinės karybos. Po ankstesnių panašių atvejų Baltijos šalių ir Suomijos institucijos dažniausiai nurodydavo, kad Rusija tokiomis priemonėmis nukreipia į jos teritoriją skridusius Ukrainos dronus.
Užsienio žiniasklaida taip pat skelbė, kad Ukraina naktį dronais atakavo Ust Lugos uostą Rusijos Leningrado srityje, kur kilo gaisras. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad regione iš viso numušti 54 dronai.
Europoje toliau plinta miškų gaisrai. Graikijos šiaurėje, liepsnoms priartėjus prie dviejų populiarių kurortų, jūra evakuota daugiau kaip 250 turistų. Prieš tai civilinės saugos tarnyba į telefonus išsiuntė nurodymus evakuotis Sivirio ir Furkos gyventojams bei svečiams. Gaisras kilo Chalkidikės pusiasalyje, į pietus nuo Salonikų.
Kroatijoje šimtai žmonių dėl gaisro turėjo pasitraukti iš Lokva Rogoznicos miestelio Adrijos jūros pakrantėje. Į vietą pasiųsta daugiau kaip 150 ugniagesių. Liepsnos greitai apėmė pušynus ir kitą augmeniją, vėliau pasiekė gyvenamuosius rajonus, sunaikino namus ir transporto priemones.
Landų departamente Prancūzijos pietvakariuose kilus naujam gaisrui evakuota daugiau kaip 500 žmonių, o liepsnos nusiaubė 1,1 tūkst. hektarų. Vokietijos Eifelio regione netoli Belgijos sienos dėl gaisro namus penktadienį turėjo palikti apie 1,8 tūkst. žmonių. Keli miškų gaisrai buvo gesinami ir Didžiojoje Britanijoje.
Prancūzijos Konstitucinė Taryba panaikino draudimą jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais. Taryba nusprendė, kad toks ribojimas neproporcingai varžo vaikų saviraiškos laisvę, todėl nėra tinkamas, būtinas ir proporcingas.
Prancūzija liepos pabaigoje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, uždraudusia socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų vaikams ir jaunuoliams. Įstatymą liepos 21 dieną didele balsų persvara priėmė Senatas ir Nacionalinė Asamblėja.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį įstatymą anksčiau buvo įvardijęs vienu iš antrosios kadencijos prioritetų. Po Konstitucinės Tarybos sprendimo jis pavedė ministrui pirmininkui Sebastienui Lecornu parengti naują, teisiškai pagrįstą įstatymo projektą. Prezidentūra pabrėžė, kad E. Macrono siekis įgyvendinti reformą nesikeičia.
