Pasikeitus tvarkai iš naujo apibrėžta, kada itin populiarios kojų venų operacijos gali būti finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jei pacientas neatitiks nustatytų sąlygų, už pageidaujamą operaciją teks mokėti pačiam.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad rengiant pakeitimus buvo sulaukta nemažai gydytojų specialistų pastabų dėl apatinių galūnių venų chirurginio gydymo.
Ministerijos teigimu, sprendimas dėl operacijos turės būti grindžiamas objektyviais klinikiniais duomenimis, ultragarsinių tyrimų rezultatais, ligos stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją ir tinkamai užpildytais medicinos dokumentais. Juose taip pat turės būti paciento būklę patvirtinančios medicininės nuotraukos.
Kada operacija bus apmokama?
Kojų venų chirurginis gydymas iš PSDF bus finansuojamas tik tuo atveju, jei bus tenkinamos visos trys sąlygos:
- diagnozuota lėtinė venų liga, pasireiškianti objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis, atitinkančiomis C4–C6 stadiją pagal CEAP klasifikaciją;
- pulsinio Doplerio (PW) režimu nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, trunkantis ilgiau nei 0,5 s., o ši informacija įrašyta į medicinos dokumentus;
- prie medicinos dokumentų pridėtos nuotraukos, patvirtinančios C4–C6 stadijai būdingus odos pakitimus.
Taigi valstybės kompensuojamas gydymas bus skiriamas tuomet, kai lėtinis venų nepakankamumas bus pažengęs ir jo požymiai objektyviai užfiksuoti. Kitais atvejais pacientams gali būti pasiūlytas konservatyvus gydymas, pavyzdžiui, kompresinė terapija, arba už operaciją reikės susimokėti patiems.
SAM taip pat pažymėjo, kad gydytojai specialistai dėl intervencijų ribų vieningos nuomonės neturėjo. Kraujagyslių chirurgų ir chirurgų pozicijos išsiskyrė, todėl po diskusijų nuspręsta remtis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymais.
Gydytojas įžvelgia didesnę komplikacijų grėsmę
Apie planuojamus pokyčius anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt. Jie parengti išaugus kojų venų operacijų skaičiui – siekiama, kad PSDF lėšomis jos būtų apmokamos tik esant labai pažengusiai ligai. SAM teigė, kad tokius siūlymus pateikė Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.
Vis dėlto šiam sprendimui prieštaravo Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius. Jo vertinimu, giliųjų venų varikozė yra itin dažna liga, o įsigaliojus naujiems kriterijams iš PSDF finansavimo galėtų būti pašalinta 70–80 proc. venų operacijų.
Gydytojas perspėjo, kad pacientai nemokamos operacijos gali būti priversti laukti iki ligai progresuojant, todėl didėtų komplikacijų rizika. Jis taip pat svarstė, kad pakeitimai galėtų būti naudingi privačiai tokias operacijas atliekantiems specialistams.
Viešai paskelbtame laiške P. Mocevičius teigė darantis prielaidą, kad Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymai galimai susiję su didžiosios dalies pacientų nukreipimu į privatų sektorių, kur už operacijas būtų mokama visa kaina. Pasak jo, toks verslo modelis jau taikomas Latvijoje. Gydytojas taip pat nurodė, kad 17 kraujagyslių chirurgų, ne rezidentų, parašai buvo surinkti dar prieš draugijai pateikiant savo pasiūlymus.
P. Mocevičius taip pat tvirtino, kad Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija jį pašalino dėl kovos už pacientų gerovę, operacijų kompensavimo išsaugojimą ir kitokios pozicijos, apie tokį galimą sprendimą jam nežinant.
Ar dalis operacijų atliekama dėl kosmetinių priežasčių?
Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis, tv3.lt aiškino, kad pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai pacientai operuojami nesant pakankamų indikacijų. Kai kuriais atvejais intervencijos atliekamos ir dėl kosmetinių priežasčių.
Jo teigimu, pacientai kartais siunčiami operacijai nenustačius objektyvių venų varikozės požymių arba nepagrįstai išpučiant komplikacijų riziką. Tai, gydytojo vertinimu, kelia klausimų dėl racionalaus PSDF lėšų naudojimo.
M. Laukaičio teigimu, naujais kriterijais siekiama, kad kompensuojamas chirurginis gydymas būtų skiriamas tik tada, kai liga turi aiškius ir objektyviai užfiksuojamus požymius – odos pokyčius bei ultragarsu nustatytą venų vožtuvų nesandarumą.
Jis pabrėžė, kad venų varikozė gali būti gydoma ir ankstesnėse stadijose, tačiau tuomet sprendimai dažniau remiasi subjektyviais simptomais, kuriuos sunkiau vienodai įvertinti. Ankstyvosios stadijos neretai susijusios su kosmetinėmis indikacijomis, nepagrįstomis baimėmis, o simptomai dažnai nebūna stiprūs. Tokiems pacientams gali būti taikomas konservatyvus gydymas ir rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai.
Gydytojas mano, kad patikslinus kriterijus pažengusia liga sergančių pacientų gydymo galimybės nepablogės, o kai kuriais atvejais gali pagerėti, nes trumpėtų eilės. Tuo metu ankstesnės stadijos liga sergantys pacientai už chirurginį gydymą turėtų mokėti patys.
Operacijos gydymo įstaigoms yra pelningos
M. Laukaitis neslėpė, kad pokyčiai turi ir ekonominį aspektą. Venų varikozės operacijos yra pelninga procedūra, todėl sumažėjus kompensuojamų intervencijų skaičiui pajamos mažėtų ir privačiose, ir valstybinėse gydymo įstaigose, galinčiose sudaryti sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK).
Pasak jo, kai kur tokios operacijos sudaro reikšmingą pajamų dalį, todėl dėl pakeitimų kyla pasipriešinimas. Viešojoje erdvėje taip pat teigiama, kad pacientai gali būti nukreipiami į privatų sektorių, tačiau nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose. Todėl, gydytojo vertinimu, teiginiai apie vien privataus sektoriaus stiprinimą yra manipuliatyvūs ir netikslūs.
Jis taip pat nurodė, kad pasiūlymai buvo svarstyti Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje ir dauguma jos narių pritarė principui kompensavimą grįsti aiškiomis, objektyviomis indikacijomis. M. Laukaičio teigimu, žalos pacientų sveikatai dėl to neturėtų būti padaryta.
VLK duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų. Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, o JAV – apie 300. Pernai Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkst. tokių operacijų, o 2023 metais jų buvo beveik 11 tūkst.
