Svogūnus galima išrauti įvairiu jų augimo metu, tačiau norint, kad derlius kuo ilgiau išliktų tinkamas vartoti, svarbu neskubėti ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Tinkamai pasirinktas derliaus nuėmimo laikas, geras svogūnų išdžiovinimas ir tinkamos laikymo sąlygos leis jais mėgautis dar ilgai pasibaigus sodininkystės sezonui, rašo thespruce.com.
Kada svogūnai jau pasirengę derliui?
Derlių geriausia nuimti sausu oru. Drėgna dirva ir didelė oro drėgmė sudaro palankesnes sąlygas ligoms plisti. Be to, kuo ilgiau svogūnai bręsta ir kuo daugiau juose susikaupia sausųjų medžiagų, tuo aštresnis būna jų skonis ir tuo geriau jie laikosi.
Apie tinkamą laiką rauti svogūnus dažniausiai išduoda du požymiai:
- Nudžiūvusios ir ant žemės sugulusios laiškų viršūnės. Kai laiškai išdžiūsta ir nulinksta, derlių galima imti. Skirtingos rekomendacijos nurodo, kad turėtų būti nudžiūvę nuo mažiausiai 50 iki 80 proc. laiškų.
- Sausas kaklelis. Virš svogūno galvutės esantis stiebo pagrindas iš žalio ir mėsingo turi tapti sausas. Kaklelį galima patikrinti perbraukus tarp pirštų: jei jis tvirtas, o svogūno sluoksniai neslysta vienas per kitą, daržovė tinkama rauti.
Priklausomai nuo auginimo sąlygų ir svogūnų brandos, derlius gali būti nuimamas nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio.
Kaip saugiai išrauti svogūnus?
Svogūnus būtina imti atsargiai, nes pažeistos galvutės laikomos greitai pradeda pūti. Vieno visoms dirvoms tinkamo derliaus nuėmimo būdo nėra.
Aštrių įrankių geriau nenaudoti. Jei žemė minkšta ir puri, svogūnus galima ištraukti laikant už laiškų. Kietesnę dirvą pirmiausia atsargiai supurenkite sodo šakėmis aplink galvutes, stengdamiesi jų nekliudyti, o tada svogūnus ištraukite už laiškų.
Nukratykite tik žemių perteklių. Prilipusį purvą galima nuvalyti pirštine arba minkštu šepetėliu.
Džiovinimas ir laiškų sutvarkymas
Po išrovimo svogūnus reikia džiovinti 24–32 °C temperatūroje dvi–keturias savaites. Kad jų nepasiektų lietus ir vabzdžiai, geriausia tai daryti patalpoje, kurioje užtikrinama gera ventiliacija.
Džiovinimo pabaigoje išoriniai lukštai ir kaklelis turi būti sausi, panašūs į popierių, o kaklelis – tvirtai užsidaręs. Likusi drėgmė arba neužsivėręs kaklelis didina svogūnų puvimo riziką sandėliuojant.
Džiovinimo procesas taip pat padeda išryškėti lukštų spalvai. Nors jie atrodo kaip stora išorinė odelė, iš tikrųjų lukštai yra pakitę lapai, saugantys svogūną nuo drėgmės praradimo.
Baigus džiovinti, kaklelį nukirpkite maždaug 2,5 cm virš galvutės. Tam tinka sekatorius arba žirklės.
Kokiomis sąlygomis laikyti svogūnus?
Prieš sudėdami svogūnus į saugyklą, atskirkite pradėjusius dygti, ligų ar kenkėjų pažeistus, žalių dėmių turinčius, sumuštus ir neįprastai storą kaklelį turinčius svogūnus.
Nors tokios galvutės gali būti tinkamos valgyti, ilgalaikiam laikymui jos netinka, todėl jas reikėtų sunaudoti kuo greičiau. Jos išskiria drėgmę, kuri gali paskatinti ligų plitimą tarp kitų laikomų svogūnų.
Svogūnus laikykite vienu sluoksniu – geriausia tinkliniuose maišuose arba ant paviršiaus, leidžiančio laisvai cirkuliuoti orui. Optimali laikymo temperatūra yra 0–2 °C, o santykinė oro drėgmė – apie 65 proc.
Temperatūrą patariama mažinti palaipsniui. Vasaros pabaigoje ir rudenį svogūnus galima laikyti rūsyje, daržinėje ar garaže, kur ji natūraliai krinta.
Galutinė laikymo temperatūra turi būti aukštesnė už užšalimo ribą, tačiau neviršyti 4 °C. Šiltesnėje aplinkoje svogūnai gali pradėti dygti. Taip pat jų nelaikykite kartu su kitais vaisiais ar daržovėmis.